Neretai ūminį gastritą sukelia maistas, užkrėstas salmonelėmis, stafilokokais ir kitokiais patogeniniais mikroorganizmais. Pasitaiko, kad išsivysčius gastritui uždegiminis procesas išplinta ir į žarnyną.
Norint išgydyti ūminį gastritą, pirmiausia reikia pašalinti jį sukėlusią priežastį. Pirmomis gydymo dienomis rekomenduojama nieko nevalgyti. Vėliau galima pradėti taip maitintis: iš pradžių skystu maistu, vėliau – pusiau skystu ir galiausiai grįžti prie įprastos mitybos (maždaug per 3 savaites).
Be gydytojo paskirtų vaistų, būtų labai naudinga vartoti vaistinių augalų antpilus, malšinančius uždegiminius procesus ir skausmą. Rekomenduotini ramunėlių, kraujažolių, pipirmėčių, valerijonų, raudonėlių, pelynų, šalavijų, kmynų ir kitų augalų antpilai.
– 5 g anyžių sėklų termose užpilama 200 ml verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir geriama po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
– 15 g raudonėlio žolės termose užpilama 1 stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.
– 30 g smulkintų dirvenio šaknų užpilama 500 ml vandens, 10 minučių pavirinama, po 2 valandų perkošiama ir geriama po 1/4 stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.
– 1 valgomąjį šaukštą pelyno ir šalavijo žolės lygių dalių mišinio termose užpilama 1 stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir geriama po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Lėtinis gastritas
Lėtinis gastritas gali išsivystyti dėl ilgalaikių mitybos režimo pažeidimų, rūkymo, alkoholizmo, tam tikrų vaistų vartojimo, kai kurių endokrininių ligų (cukrinio diabeto, nutukimo), lėtinių infekcijų, kraujotakos sutrikimų, alergijos, inkstų nepakankamumo ir pan. Lėtinis gastritas neretai sukelia polivitaminozę (C, PP, B). Juo sergant, ilgainiui gali sutrikti ir kepenų, tulžies pūslės, žarnyno veikla. Siekiant to išvengti, rekomenduojama gydytis vaistiniais augalais, kurie malšina skrandžio gleivinės uždegiminius procesus, normalizuoja jo sekreciją ir pagerina kitų virškinimo organų veiklą.
– Susmulkintas gysločių sėklas sumaišoma lygiomis dalimis su medumi ir vartojama 2-3 kartus per dieną, 10-15 minučių prieš valgį: po 1 desertinį šaukštą, užgeriant 0,5 stiklinės šilto vandens.
– Stiklainį pripildoma kraujažolių žiedų, užpilama etanoliu, 5 dienas palaikoma saulės atokaitoje ir perkošiama. Vartojama sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui: po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį. Be to, valgoma daug citrinų, rūgščių obuolių ir kitokių vaisių.
– Padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, rekomenduojama kasdien išgerti po 1-2 stiklines karšto pieno, suvartoti 50-70 g žalių tarkuotų bulvių tyrės ir išgerti 50 ml morkų sulčių. Gydymo kursas – 30-40 dienų.
– Sumaišoma po 1 dalį kmyno sėklų bei raudonėlio žolės, 4 dalis ramunėlių žiedų ir 2 dalis pelyno žolės; 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens, po 1 valandos perkošiama. Geriama po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
– Sumaišoma po 10 g aviečių lapų ir kraujažolės žolės, po 30 g ramunėlių žiedų bei jonažolės žolės; 4 valgomuosius šaukštus mišinio užpilama 1 l verdančio vandens, po 3 valandų perkošiama ir geriama po 2/3 stiklinės 3 kartus per dieną, padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui.
– Sumaišoma po 20 g širdažolės žolės bei ramunėlių žiedų, 30 g pipirmėtės lapų, 15 g ajerų šakniastiebių ir 50 g kraujažolės žiedų; 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilama 0,5 l verdančio vandens, po 4-5 valandų perkošiama. Geriama po 0,5 stiklinės pašildyto antpilo 40-50 minučių prieš valgį.
– 4 arbatinius šaukštelius piliarožės šaknų užpilama 2 stiklinėmis šalto virinto vandens, po 8 valandų perkošiama. Geriama po 3/4-1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
– 2 valgomuosius šaukštus jonažolės žolės, pupalaiškio lapų, bitkrėslės žiedų ir valerijono bei ajero šakniastiebių lygių dalių mišinio termose užpilama 400 ml verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama. Geriama po 0,5 stiklinės 1 valandą prieš valgį.