Pagal tyrimą, paskelbtą lapkričio–gruodžio mėn. Amerikos otolaringologijos žurnalas.
Roee Noy, MD, iš Rambam Health Care Campus Haifoje, Izraelyje, ir kolegos atliko retrospektyvinį kohortos tyrimą neurotologijos klinikoje, siekdami ištirti diagnostinių testų veiksmingumą tiksliai perklasifikuojant pacientus, kuriems iš pradžių buvo diagnozuota tikėtina MD. Buvo įtraukti šešiasdešimt devyni pacientai: 36,2, 30,4 ir 33,4 procentai iš pradžių buvo atitinkamai klasifikuojami kaip neabejotina MD, tikėtina MD ir ne MD. Dalyviams buvo atlikta daugybė testų, buvo apskaičiuotas jautrumas, specifiškumas, teigiamos ir neigiamos prognozės vertės bei teigiami ir neigiami tikimybių santykiai.
Pacientai buvo stebimi vidutiniškai 3,5 metų. Tyrėjai išsiaiškino, kad ECochG jautrumas buvo didžiausias (92 proc.), o neigiamas tikimybės santykis – 15 proc.; didžiausias specifiškumas buvo pastebėtas atliekant MRT su MD protokolu, kuris taip pat turėjo teigiamą 100 procentų tikimybės koeficientą. Mažesnis jautrumas ir specifiškumas buvo pastebėti atliekant videonistagmografiją, vaizdo galvos impulsų testą ir gimdos kaklelio vestibuliarinį sukeltą miogeninį potencialą. 86 procentai pacientų, sergančių tikėtinu MD, buvo perklasifikuoti: atitinkamai 57 ir 29 procentams buvo diagnozuota neabejotina MD ir ne MD, atsižvelgiant į jų klinikinę eigą.
„ECochG ir MRT derinys su MD protokolu suteikia vertingą diagnostinę pagalbą pacientams, kuriems yra tikėtina MD“, – rašo autoriai. „Tolimesniais tyrimais turėtų būti siekiama patvirtinti mūsų išvadas ir pateikti rekomendacijas pacientams, kuriems diagnozė neaiški, nepaisant šių dviejų testų.”
Autoriaus teisės © 2024 HealthDay. Visos teisės saugomos.