Jo bulvėse ypač daug, dėl to jas galima laikyti pagrindiniu kalio šaltiniu mūsų mityboje – iš bulvių gauname daugiau kaip pusę kalio paros normos.
Tačiau būtina turėti mintyje, kad verdant nuskustas bulves didelė dalis kalio druskų ištirpsta vandenyje; dėl to rekomenduojama bulves virti tik su lupena, dedant jas į verdantį pasūdytą vandenį.
Kaloringumu bulvės pranoksta visas kitas daržoves. Jose yra 13-16 procentų krakmolo, pusė procento pektinų, apie 1 procentas ląstelienos ir šiek tiek organinių rūgščių. Be to, bulvėse yra 75-80 procentų vandens ir 1,5-2 procentai baltymų.
Koks bulvių poveikis organizmui
Bulvės skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina pabrinkimus ir tinimus, slopina spazmus bei saugo nuo širdies aritmijos.
Kadangi bulvėse yra labai daug kalio, vitamino B1 bei fosforo, jas galima vadinti nepakeičiamu produktu žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.
Be to, bulvėse esančios veikliosios medžiagos skatina tulžies išsiskyrimą, gydo opas, malšina skausmą, mažina rūgštingumą bei slopina uždegimus, stimuliuoja kraujodarą.
Bulvės subalansuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, stimuliuoja virškinimą bei naudingųjų žarnyno bakterijų veiklos procesus; gerina kepenų ir inkstų veiklą, pašalina iš organizmo cholesterolio perteklių, suriša sunkiųjų metalų druskas, nitratus bei nitritus; taip pat spartina medžiagų apykaitos procesus ir suteikia sotumo.
Geros kokybės bulves patartina vartoti žmonėms, sergantiems kraujotakos organų ligomis, inkstų ligomis, sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, mažakraujyste, ateroskleroze, tulžies pūslės akmenlige, nutukimu ir cukriniu diabetu, o taip pat nuo vidurių užkietėjimo.
Reguliariai valgant bulves kartu su daržovių salotomis, žalumynais bei prieskoninėmis daržovėmis, organizme nesikaupia šlapimo rūgštis – dėl to išvengiama podagros bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimo.
Kadangi bulves puikiai pasisavina organizmas: neapkrauna skrandžio sunkiai virškinamomis balastinėmis medžiagomis, jos labai rekomenduojamos nusilpusiems ligoniams ir seniems žmonėms.
Gydomoji bulvių dieta
Sergant skrandžio ar žarnyno opalige arba erozija, rekomenduojama visą mėnesį kas dieną, nieko nevalgius, suvalgyti pusę stiklinės su žieve sutarkuotų bulvių tyrės, sumaišytos su tokiu pat kiekiu kefyro arba jogurto. Suvalgius gydomąjį mišinį, tris valandas negalima nieko valgyti. Kitą dienos dalį galima maitintis kaip įprastai.
Sergantiesiems širdies ligomis rekomenduojama bulvių dieta – per dieną suvalgomas vienas kilogramas virtų (be druskos) bulvių. Jas suvalgyti reikia per 5-6 kartus (150-200 gramų dydžio porcijomis), skoniui pagerinti galima pridėti truputį rūgpienio.
Sergant hipertenzija, patariama valgyti (kartu su lupena) orkaitėje arba krosnyje keptas bulves.
Kaip jau buvo minėta, kalis, kurio gausu bulvėse, neleidžia organizme kauptis skysčių pertekliui ir užkerta kelią tinimams bei pabrinkimams.
Norint išvengti širdies nepakankamumo ir papildyti prarastas kalio atsargas organizme, rekomenduojama kasdieną bent 2-3 kartus valgyti bulvių bei kitų daug kalio turinčių produktų, pavyzdžiui, razinų ar džiovintų abrikosų.
Sergant artritu, liaudies medicinos specialistų teigimu, būtina kasdieną suvalgyti bent vieną žalią bulvę su žieve (prieš tai bulvę būtina gerai nuplauti ir smulkiai sutarkuoti).
Pastaba. Mažiau bulvių valgyti būtina žmonėms, sergantiems kolitu (vyraujant rūgimo procesams); cukriniu diabetu, ypač ligos paūmėjimo laikotarpiais, o taip pat žmonėms, sergantiems trečiojo laipsnio nutukimu (kai svorio perteklius viršija 60 proc.).
Negalima maistui vartoti bulvių, kuriose yra didelis glikozido solanino kiekis (tai rodo ryškios žalios dėmės ant bulvių). Užvalgius tokių bulvių, galima sunkiai apsinuodyti – kamuoja vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, padažnėja širdies pulsas.