Laiku nesuteikus pagalbos, pasekmės gali būti labai liūdnos. Atsakome į dažniausiai iškylančius klausimus apie bičių įgėlimus.
Ar dažnai alergines reakcijas sukelia būtent bitės?
Nors daugelis žmonių paniškai bijo vapsvų ir aklių, tačiau didžiausią grėsmę sukelia darbštuolės “naminės” bitės. Šie vabzdžiai, skraidantys nuo vieno žiedo prie kito, dūzgiantys pievose ir žydinčiuose miško avietynuose atrodo tokie “nekalti”. Gerai žinoma, kad aviliuose laikomos bitutės per vasarą prineša gausybę medaus. Kalbama, kad jos labai protingos ir mielos, kad net ropinėdamos savo šeimininko rankomis niekada jam neįgelia. Ne kartą girdėta ir tai, kad bičių nuodai padeda gydyti kai kurias sąnarių ligas. Matyt, tiek daug apie bites žinodami, žmonės pamiršta, kad bičių nuodai yra gana pavojingi. Bitės įgėlimo vieta sutinsta ir skauda. O jeigu ji įgelia į veidą, kaklą, lūpą, akį, tai tinimas gali sutrikdyti net kvėpavimą. Ypač pavojinga, kai vienu metu sugelia kelios bitės ir dėl to į organizmą patenka daug jų nuodų.
Ką daryti, kai bitė įgelia į ranką arba koją?
Vienintelis įgėlimas į ranką ar koją daugumai žmonių būna nepavojingas. Svarbu kuo greičiau iš žaizdelės pašalinti geluonį (geriausia pincetu arba adata). Tik negalima geluonies spausti, nes tuomet į organizmą patektų dar daugiau nuodų. Žaizdelę reikia plauti po stipria vandens srove, patrinti spiritu ir atšaldyti ledu. Atslūgus tinimui, išnyksta ir skausmas.
Bet jeigu bičių nuodai žmogui sukelia alerginę reakciją, gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Deja, neįgėlus bitei, žmogus dažniausiai apie tai nežino ir tokiai reakcijai iš anksto nepasiruošia.
Ką reikia žinoti apie anafilaksinį šoką?
Paprastai alerginė reakcija išsivysto per 15-20 minučių nuo bitės ar kitokio vabzdžio įgėlimo: atsiranda rausvų niežtinčių išbėrimų arba, atvirkščiai, oda įgauna pilkšvą atspalvį. Bičių nuodai pirmiausiai sumažina kraujagyslių tonusą, todėl gali staiga sumažėti kraujo spaudimas. Ypač tai pavojinga hipotonija sergantiems žmonėms. Vėliau pasireiškia bronchų lygiųjų raumenų spazmai ir sumažėja kraujo kiekis, todėl pasireiškia bendras silpnumas, baimė, pradeda svaigti galva, pykinti. Susiaurėjus bronchams, pasunkėja kvėpavimas, gali kamuoti sausas kosulys. Lygiųjų raumenų spazmai gali sukelti pilvo skausmą ir sutrikdyti žarnyno veiklą.
Tokia būsena pavojinga gyvybei, ypač jeigu tinimas trukdo kalbėti ir kvėpuoti. Žmogus gali net neprisišaukti aplinkinių. O vėliau išsivysto traukuliai ir jis praranda sąmonę.
Kaip turi elgtis aplinkiniai?
Pirmiausia jie turi pakviesti “Greitąją pagalbą”, o laukdami jos atvykstant, turi kaip įmanydami padėti nukentėjusiajam:
– jeigu bitė įgėlė į ranką, nuleisti ją iki širdies lygio ir užveržti aukščiau įgėlimo vietos;
– įgėlimo vietą nuplauti vandeniu bei muilu ir atšaldyti ledu ar bent vandeniu;
– duoti (jeigu yra) nukentėjusiajam antihistamininių vaistų;
– įgėlimo vietą galima patepti hidrokortizono tepalu.
Jeigu anafilaksinė reakcija palyginti silpna, gali užtekti vien minėtų priemonių.
Atvykę gydytojai duoda antihistamininių vaistų ir suleidžia adrenalino bei skausmą malšinančių vaistų.
O jeigu pasireiškia labai stipri reakcija?
Sparčiai vystantis anafilaksinio šoko simptomams, brangi kiekviena sekundė. Laukiant atvykstant “Greitosios pagalbos” reikia stengtis, kad nukentėjusysis elgtųsi kuo ramiau, nes judėjimas dar labiau paspartina šoko vystymąsi. Reikia žmogų pasodinti taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jam silpna, svaigsta galva, pykina, reikia paguldyti ir šiek tiek pakelti kojas, o galvą pasukti į šalį, kad būtų lengviau kvėpuoti ir kad vemdamas neužspringtų. Jeigu nukentėjusiojo kvėpavimas padažnėja ir pasidaro paviršutiniškas, vadinasi, prasidėjo ryklės tinimas, dėl kurio jis gali prarasti sąmonę. Tuo pačiu metu sulėtėja pulsas ir susiaurėja vyzdžiai. Pastebėjus šiuos požymius, reikia pasiruošti daryti širdies masažą. Daugelis žmonių moka masažuoti širdį, bet geriausia, kai tai daro gydytojas arba medicinos sesuo (jeigu jie yra tarp aplinkinių). Jeigu bent vienas šeimos narys jau patyrė anafilaksinį šoką, visi kiti turi būtinai išmokti masažuoti širdį ir daryti dirbtinį kvėpavimą.
Jeigu neįgėlus bitei neįmanoma sužinoti, ar išsivystys anafilaksinis šokas, kam dažniausiai jis gresia?
Jeigu yra giminaičių, patyrusių anafilaksinį šoką, reikia būti jam pasiruošusiems. Tą patį galima patarti ir tiems žmonėms, kuriems bičių produktai, pavyzdžiui, bičių pienelis, sukelia alerginę reakciją.
Visuomet naudinga po ranka turėti antihistamininių vaistų.
Jie nepašalina iš organizmo bičių nuodų, bet padeda greitai numalšinti alerginę reakciją.
Antrasis anafilaksinis šokas būna stipresnis už pirmąjį.
Mat organizmas jau geriau pažįsta bičių nuodus, todėl greičiau sureaguoja į savo “priešą”. Deja, pernelyg didelis uolumas gali pražudyti jį patį.
Kaip išvengti bitės įgėlimo gyvenant sode arba kaime, kur vasarą niekada nestinga šių vabzdžių?
Reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Pirmiausia reikia vengti žydinčių augalų, kurie privilioja bites. Geriau darbuotis, vaikštinėti ar ilsėtis pavėsyje arba tose vietose, kur augalai jau nužydėję. Jeigu bičių nuodai sukelia alergiją, sode geriau nesėti stipriai kvepiančių augalų ir ypač vengti žydinčių agurkų, aguročių ir moliūgų, kurių geltoni žiedai neapsakomai vilioja “darbštuoles”.
Ar laikantis vien šių taisyklių įmanoma visiškai išvengti bičių?
Deja, kartais žmogus pats privilioja vabzdžius, pavyzdžiui, naudodamas stipriai kvepiančius kvepalus ar dezodorantus. Mat juos gaminant, neretai dedama natūralių komponentų iš įvairių augalų. Todėl vasarą geriausia nenaudoti stipriai kvepiančios kosmetikos. O jeigu neįmanoma to padaryti, reikia pasirinkti dvelkiančius ne vaisiais ar gėlėmis, o skleidžiančius kartoką, gaivinantį aromatą.
Vabzdžius vilioja ir ryškios spalvos, ypač balta, geltona ir raudona. Todėl giedrą vasaros dieną geriau nedėvėti ryškių spalvų drabužių.
Negalima pavėsinėje, verandoje ar ant palangės palikti perpjauto arbūzo, neišgerto kompoto ar neuždengto indelio su medumi – jie vilioja vabzdžius kaip masalas. O alergiškiems žmonėms geriausia lauke nevalgyti saldumynų.
Ką daryti, jeigu bitės jau susirinko prie palikto maisto?
Geriau jų neliesti – nemosuoti rankomis ir nesistengti priblokšti. Baidomi vabzdžiai supyksta ir stengiasi įgelti. Daugeliui jų įgėlus, gali “sušlubuoti” net nealergiško žmogaus sveikata.
Iškylaujant gamtoje sunku išvengti laukinių bičių, kurių įgėlimai tokie pat pavojingi kaip ir naminių. Tokiu atveju geriausia naudoti vabzdžius atbaidančias priemones.
Kada bitės būna pavojingiausios?
Baigiantis vasarai.
Tuomet bitės ypač suaktyvėja ir pasidaro labai agresyvios. Tuo laikotarpiu alergiškiems žmonėms reikia būti itin atsargiems.