Ogi todėl, kad jūs patys galite nustatyti bėgiojimo tempą, bėgti kur tik užsigeisite, be to, tai pigu.
Dabar kaip tik tas laikas, kai bėgiojimo karštligė pasiekia apogėjų. Bėgioti galima visur – miškuose bei parkuose, kalnuose bei lygumose, miesto gatvėse bei uždarose patalpose.
Bėgant didžiulį darbą atlieka ne tik jūsų širdis ir plaučiai, bet gerokai sustiprėja ir kojos bei klubai.
Bėgimas – tai tarsi milžiniška kalorijas deginanti krosnis: sportuojant tokiu būdu, per valandą, priklausomai nuo žmogaus svorio ir bėgimo greičio, netenkama nuo 600 iki 800 kalorijų.
Jeigu jūs bėgsite pakankamai ilgai (paprastai tai trunka apie pusvalandį), galite patirti “bėgiko euforiją” – pakilią būseną, sąlygotą endorfinų – natūralių nuskausminančiųjų išsiskyrimo iš organizmo.
Jei ankstesnė jūsų gyvenimo patirtis apsiriboja bandymu pasivyti nuvažiuojantį autobusą vaikystėje, iš pradžių bėgimo programa gali pasirodyti gąsdinanti.
Įprasta pradedančiųjų klaida – pernelyg greitas startas, dėl kurio bėgikas(-ė) uždūsta ir nebegali tęsti distancijos. Derėtų pradėti nuo ėjimo, ir tik palaipsniui pereiti prie lėto bėgimo; iš pradžių etapais, o vėliau – visiškai.
Vos tik pavargsite, grįžkite prie ėjimo. Tada turėtumėte jausti šilumą visame kūne, ypač veide, bet anaiptol ne būti tokie uždusę, jog negalėtumėte kalbėti. Iš pradžių geriausia užtrukti 20-30 minučių, kaitaliojant ėjimą ir bėgimą, kol pastarasis užims daugiau laiko. Po to galima pereiti ir prie ilgiau nei 30 minučių trunkančio nepertraukiamo bėgimo.
Neskubėkite
Net jei jūs sveikas(-a), tačiau nepratęs(-usi) bėgioti, iš pradžių privalote būti atsargus(-i). Jūsų kūnui reikia laiko priprasti prie bėgimo. Štai, pavyzdžiui, dviratininkas gali būti labai išlavinęs širdies veiklą bei kojų raumenis, tačiau vis vien negalės įveikti didelių atstumų ristele, nes šios dvi sportinės veiklos rūšys labiau apkrauna skirtingas raumenų grupes.
Taigi, apšilkite, keletą minučių eidamas(-a) neskubiu žingsniu ir taip pat palaipsniui greitinkite tempą. Tiesa, po apšilimo atlikite keletą tempimų, ypatingą dėmesį skirdami blauzdų, šlaunų bei kelių sausgyslių mankštai.
Stiliaus kaita
Kai pagaliau pavyks nesustojus bėgti ištisas 30 minučių, paįvairinkite bėgimą panaudodami netoliese esančius kalnelius.
Leiskite kūnui atsigauti, neskubiai eidami tiek laiko, kiek užtrukote pakildami ir nusileisdami kalneliu. Pakartokite šį pratimą tris ar keturis kartus – tai tikrai puiki priemonė pagerinti figūrą bei sveikatą .
Bėgimas į kalną verčia aktyviau dirbti širdį ir gerina figūrą, kadangi verčia jus energingai mojuoti rankomis bei aukščiau kelti kelius.
Bėgant patogiausia avėti specialiai tam skirtą avalynę. Paprasti sportiniai bateliai skirti tik trumpoms distancijoms, kai bėgimas – tai tik viena iš daugelio jūsų fizinio aktyvumo pasireiškimo formų.
Žinoma, kur kas maloniau bėgioti kartu su draugu(-e). Tik pasirinkite tokį(-ią), kuris atitiktų jūsų kūno sudėjimą, charakterį bei, pageidautina, būtų tos pačios lyties – kitaip galite ir neištverti.
Paprasčiausios treniruočių technikos
Ilgas, lėtas bėgimas.
Bėgama tokiu greičiu, kuris leistų išlaikyti vienodą tempą pusvalandį ar ilgiau. Pradedantiesiems visai pakanka greito ėjimo, kartais pereinančio į bėgimą. Šis metodas efektyviai “degina” riebalus ir labai tinka norint sumažinti svorį. Tai turėtų tapti jūsų treniruočių pagrindu.
Ilgas, greitas bėgimas.
Po jo turėtumėte jaustis tarsi po sunkaus darbo. Tokiu greičiu ilgai bėgti bus nelengva. Greičiausiai jūs ištversite kokias penkias minutes. Šis metodas labai tinka siekiant sustiprinti sveikatą – paspartėja širdies ritmas, kraujagyslėmis greičiau “keliauja” deguonis.
Kombinuotas bėgimas.
Derinamas bėgimas ir poilsio pertraukėlės. Trukmė ir intensyvumas priklauso nuo sveikatos būsenos ir sugebėjimų. Jūs galite greitai pabėgėti 30 sekundžių, po to greitai paėjėti arba minutėlę lėtai pabėgėti ir vėl pakartoti pratimą.
Šiaip ar taip, reikia daugiau bėgti negu ilsėtis. Šis metodas pagerins organizmo aprūpinimą deguonimi bei raumenų būklę, taip pat padidins jūsų ištvermę bei distancijos įveikimo greitį.