Norint išsaugoti gerą sveikatą, svarbu pasirūpinti, kad normaliai funkcionuotų žarnynas, kepenys ir kraujagyslės. To siekiant, šiuos organus geriausia valyti augalais. Tam labiausiai tinka eleuterokokas, dagys, artišokas, alavijas, gyslotis, auksašaknė, česnakas, arbata. Augalą reikia rinktis atsižvelgiant į valomą organą ir siekiamą rezultatą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip augalas valo, kada jis naudingas ir kada gali pakenkti.
Žarnynas
Žarnynui valyti rekomenduojami augalai – alavijas, gyslotis arba auksašaknė – pasižymi švelniu laisvinamuoju poveikiu, padeda pasišalinti nereikalingoms sankaupoms iš storosios žarnos, naikina bakterijas.
Alavijas labiausiai tinka užkietėjusiems viduriams laisvinti, ypač tuomet, kai nepadeda kitokie augalai. Alavijas turi medžiagų, stimuliuojančių žarnyno veiklą ir saugančių jį nuo onkologinių ligų. Vidurius laisvina ne iš lapo išspausti „drebučiai”, o po jo žievele esanti standi medžiaga. Minėtos medžiagos gali sukelti pilvo skausmą ir viduriavimą.
Šio augalo gali būti papilduose, kurie laikomi ne laisvinamaisiais, o valančiais žarnyną ir neutralizuojančiais nuodingas medžiagas. Geriausia rinktis patentuotus preparatus ir atidžiai skaityti jų etiketes. Ilgai vartoti alavijo nerekomenduotina, nes gali išsivystyti priklausomybė nuo laisvinamųjų vaistų.
Gyslotis rekomenduotinas kamuojant nuolatiniam vidurių užkietėjimui ir skausmui tuštinantis. Jo sėklos mirkomos vandenyje, kad išburktų jų žievelės ir susiformuotų drebučių pavidalo medžiaga, vadinama augaliniais klijais (tirpstančios ląstelienos rūšis). Suvartotos gysločio sėklos padidina išmatų kiekį ir ima spausti žarnų sieneles, dirgindamos nervines galūnes bei sukeldamos poreikį tuštintis.
Per dieną galima suvartoti iki 7 g gysločio sėklų, užgeriant dideliu kiekiu vandens. Jas vartojant rekomenduotina gerti daugiau skysčių. Gysločio sėklas ir iš jų pagamintus preparatus (miltelius, kapsules) galima vartoti ilgai, nebijant pakenkti sveikatai.
Auksašaknė tinkamiausia norint sureguliuoti trumpalaikius žarnyno veiklos sutrikimus. Ji turi aktyviosios medžiagos berberino, kuris pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Auksašaknės preparatai vartojami taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje, nesukelia šalutinio poveikio ir priklausomybės.
Kepenys
Kepenims valyti rekomenduotini augalai – eleuterokokas, dagys, artišokas – pagerina šio organo filtraciją ir kartu saugo organizmą nuo apsinuodijimo.
Eleuterokokas puikiai išvalo kepenis (ypač po ilgalaikio vaistų vartojimo), stiprina imunitetą ir visą organizmą. Šis augalas Kinijoje nuo seno laikomas puikiu adaptogenu, saugančiu organizmą nuo toksinų. Tyrimai parodė, kad jo stiebeliuose esantys polisacharidai gerina kepenų funkcijas ir mažina enzimų, galinčių sutrikdyti jų veiklą, kiekį.
Rekomenduotina maždaug 1 mėnesį kasdien suvartoti po 3 g džiovintų eleuterokoko šaknų arba 2 mėnesius – iki 16 ml ekstrakto 1-3 kartus per dieną. Vartojant eleuterokoko preparatus retais atvejais galimi šalutiniai poveikiai: mieguistumas, nerimas, dirglumas, galvos skausmas. Eleuterokoko nerekomenduotina vartoti nėštumo bei laktacijos periodu, sergant hipertenzija, padidėjus nerviniam dirglumui.
Dagys naudingas vartojant vaistus arba piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais. Jo sėklose yra trys komponentai, saugantys ir gydantys kepenis: bendrai jie vadinami silimarinu. Tyrimai parodė, kad dagio preparatai padeda gydyti kepenų cirozę, pagreitina gijimą sergant hepatitu, o apsinuodijus grybais veikia kaip priešnuodis.
Siekiant išvalyti kepenis, paprastai rekomenduotina 3 kartus per dieną suvartoti po 140 mg silimarino. Jį vartojant retai pasitaiko šalutinių poveikių.
Artišokas praverstų norint išsaugoti normalią kepenų veiklą. Jis turi kepenų veiklą normalizuojančios rūgšties cinarino, valomojo junginio inulino, daug folinės rūgšties, vitamino C, kalio, ląstelienos.
Artišokų lapų ekstrakto yra daugelyje preparatų, tinkamų kepenims valyti. Tuose preparatuose gali būti ir dagio sėklų, kiaulpienių šaknų, žaliosios arbatos bei kitų valomųjų ingredientų.
Kraujagyslės
Kraujagyslėms valyti rekomenduotini augalai – česnakas, arbata, gyslotis – šalina cholesterolio sankaupas nuo jų sienelių.
Česnakas (žalias) ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir labai stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Tyrimai parodė, kad reguliariai valgomi česnakai bendrojo cholesterolio kiekį gali sumažinti iki 7 proc.
Siekiant išvalyti kraujagysles, rekomenduotina kasdien suvalgyti po 0,5-1 skiltelę žalio česnako. Jeigu česnakai nepatinka, galima vartoti jų preparatus, kuriuose dažniausiai yra ir antioksidantų: vitaminų A, C ir E. Česnakų preparatai paprastai nesukelia šalutinių reiškinių, bet gali suskystinti kraują.
Arbata (juodoji ir žalioji) – labai skanus gėrimas, pasižymintis daugeliu gydomųjų savybių. Ji labai naudinga valgant riebų maistą, nes mažina cholesterolio kiekį. Arbatoje yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio. Tyrimai parodė, kad kasdien geriant šį gėrimą, gerokai sumažėja širdies ligų išsivystymo tikimybė.
Arbatos galima gerti kiek panorėjus, tačiau piktnaudžiauti šiuo gėrimu neverta, nes joje esantis kofeinas gali sutrikdyti miegą ir padidinti dirglumą.
Gyslotis (tiksliau – jo tirpioji ląsteliena) taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje (tyrimai parodė, kad 2 kartus per dieną suvartojant po 5 g gysločio lapų, po 5 mėnesių cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 6,7 proc.) Yra duomenų, kad sergant II tipo diabetu jis gali sumažinti ir cukraus kiekį kraujyje. Be abejo, gyslotis nėra toks efektyvus kaip specialūs vaistai, bet jis tikrai naudingas. Gydantis gysločiu rekomenduotina gerti daug vandens.