Oda atspindi ne tik tai, kaip miegame ar valgome, bet ir tai, kaip kvėpuojame. Sustojus kelioms minutėms gali pasikeisti jūsų fiziologija – ir neurokosmetika tai tiria
Daug metų kalbėjome apie vidinį senėjimą (oksidacija, genetika, įpročiai) ir išorinį senėjimą (saulė, tarša). Dabar mokslas prideda dar vieną: emocinis senėjimas. Stresas, liūdesys ar nuolatinė įtampa keičia odos neuromediatoriaimolekulės, jungiančios smegenis ir odą. Ir, be kita ko, jie moduliuoja hidrataciją, uždegimą ir tonusą. Čia atsiranda neurokosmetika.
Šiuolaikinė dermatologija jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad odai ir nervų sistemai būdinga embrioninė kilmė. Smegenys ir epidermis gimsta iš tos pačios motininės ląstelės ir palaiko šį dialogą visą gyvenimą, o ši bendra kilmė padeda paaiškinti, kodėl emocijos palieka matomą pėdsaką mūsų odoje. «Oda ir smegenys gimsta iš tos pačios ląstelės ir bėgant metams bendrauja. Tai, ką jaučia jūsų smegenys, paverčia jūsų oda“, – aiškina Cristina Alonso, „Neurae“, prekės ženklo iš Sisley grupės, tiriančios šią proto ir odos ašį, mokymo direktorė.
Kas nutinka, kai perjungiate pavarą žemyn
Penkios minutės lėto kvėpavimo ar sąmoningo veido masažo nėra lengvabūdiškas: tai tam tikra forma reguliuoja autonominę nervų sistemąkuri nusprendžia, ar oda taisosi, ar apsigina. „Kai suteikiame kūnui tą erdvę, užtvaras nustoja veikti aliarmo režimu ir pradeda veikti remonto režimu“, – tęsia Cristina. Šiuo, atrodytų, paprastu principu, kosmetikai atsiveria jaudinanti nauja teritorija, pervadinta neurokosmetika.
Fiziologija tai patvirtina: trumpo kvėpavimo praktikos kai kuriais atvejais šešis kartus per minutę padidina širdies ritmo kintamumą (HRV) ir stimuliuoja makšties tonusąkuris mažina uždegiminį atsaką ir gerina odos mikrocirkuliaciją. Esė apie lėtą kvėpavimą ir autonominį reguliavimą tai patvirtino per kelias minutes. Ir mažiau įtempta oda, tiesiogine to žodžio prasme, geriau atkuria jos barjerinę funkciją ir rodo didesnį ryškumą. Ramybė pastebima ne tik viduje: ji matoma ir išorėje.
Nuo neurologijos iki tualetinio stalo
Šis naujas požiūris, sujungiantis protą, odą ir emocijas, virsta tuo, ką pramonė vadina neurokosmetika: formulės, skirtos šiems komunikacijos kanalams skatinti. Kalbama ne apie žadančius aktualius stebuklus, o apie kviečia sustoti, paversti odos priežiūrą jutiminiu ritualu, galinčiu moduliuoti vidinę būseną. „Svarbu ne tik tai, ką tu dėvi, bet ir tai, kaip tu jį dėvi: gestas, pauzė, kontaktas“, – priduria Alonso.
Prekiniai ženklai kaip Neuraekurie šį ryšį pareiškė savo argumentu, dirba su mintimi, kad tekstūra gali nuraminti ir kvapas gali moduliuoti emocijas. Tai ne emocinė rinkodara, o neuromokslinio pagrindo taikymas: odos nervų galūnėlės reaguoja į prisilietimą ir kvapą taip, kaip smegenys reaguoja į emocinius dirgiklius.
Oda, tas emocinis dienoraštis
Neurokosmetika pagrįsta biologiniu atradimu: oda ne tik saugo, jausti. Baimė šeriasi, gėda parausta, stresas uždega. „Oda turi savo emocinę kalbą, – sako mokymų direktorius ir tęsia: „Kai kvėpuojame lėčiau, oda tai pastebi: prisotina deguonimi, atsipalaiduoja, tampa imlesnė“.
Tai patvirtina ir mokslas. Studijos apie emocinis prisilietimas – lėtas ir nuolatinis prisilietimas – atpažino skambučius C-lytėjimo pluoštaikurios perduoda saugumo jausmą ir mažina streso reakciją. Toks kontaktas, netgi taikomas sau, pagerina savijautos suvokimą ir gali atsispindėti odoje: daugiau temperatūros, daugiau srauto ir daugiau komforto.
Tai ne rinkodara, o fiziologija
Kortizolio mažinimas – tai ne tik atostogos. Tai taip pat galima pasiekti su trumpos, nuoseklios pauzėskurios pagerina autonominio reguliavimo žymenis ir sukuria palankesnes sąlygas odos regeneracijai. „Kiekvieną kartą, kai leidžiate kūnui kvėpuoti, oda taip pat kvėpuoja.” Štai kodėl nauji ritualai, tokie kaip Neurae pasiūlyti, nežada amžinos jaunystės, o ką nors labiau apčiuopiamo: oda mažiau saugoma. Ir oda mažiau saugoma atrodo ir jaučiasi kitaip. Kelioms minutėms sustojus, kvėpuojant ir lėtai liečiant veidą staiga neatjauninate, o keičiasi kažkas giliau: nervų sistemos tonusas. Ir čia, be skelbimų ar filtrų, prasideda tikrasis remontas.
Galbūt tai ir yra naujasis grožis: ne tas, kuris matuojamas raukšlėmis, o širdies ritmu. Nes kai organizmas sumažina apimtis, oda neišvengiamai taip pat švyti kitaip.
