Maisto alergija skiriasi nuo maisto netoleravimo, nors kai kurie žmonės ne visada žino, kaip jie skiriasi. Maisto alergija apima organizmo imuninės sistemos atsaką, o maisto netoleravimas – ne.
Asmuo, netoleruojantis maisto, negali tinkamai virškinti tam tikro maisto medžiagos, dažnai dėl to, kad jiems trūksta fermentų. Alergija maistui nėra susijusi su fermentų trūkumu.
Alergijos ir netoleravimo ypatybės
Žemiau esančioje lentelėje parodytos ypatybės, susijusios su alergija maistu arba netoleravimu.
Netolerancija | Alergija | |
Prasidėjimas | Simptomai atsiranda vėliau. | Simptomai atsiranda netrukus po valgio, dažniausiai per 2 valandas, bet kartais ir po 4–6 valandų. |
Suma | Žmogus gali suvalgyti labai nedidelį kiekį maisto be jokios nepageidaujamos reakcijos. | Asmuo negali toleruoti net nedidelio alergeno ar maisto, kuriam yra alergiškas, kiekių. Net ir nedidelis maisto kiekis sukels sunkią reakciją. |
Poveikis | Reakcija įvyks tik tuo atveju, jei žmogus valgys konkretų maistą. | Reakcija gali atsirasti, jei žmogus valgo maistą, kurį kas nors jam paruošia aplinkoje, kurioje yra alergeno. |
Efektas | Reakcijos gali būti sunkios ir itin nemalonios, tačiau retai pavojingos gyvybei. | Sunkios ir galimai gyvybei pavojingos reakcijos, kurios gali apimti anafilaksiją (anafilaksinį šoką). |
Įprasti provokuojantys maisto produktai |
|
|
Imuninis atsakas ar fermentų trūkumas?
Maisto alergija ir netoleravimas yra nepageidaujamos reakcijos į maistą, kurias patiria kai kurie žmonės, tačiau jos nėra vienodos ir atsiranda dėl skirtingų priežasčių.
Imuninis atsakas: Kai žmogus yra alergiškas maistui, jo organizmo imuninė sistema netinkamai reaguoja į medžiagą, vadinamą alergenu.
Alergenas nebūtinai yra kenksminga medžiaga. Gydytojai juos vadina alergenais, nes kai kuriems žmonėms jie sukelia imuninės sistemos atsaką. Tačiau alergenai daugeliui žmonių neigiamo poveikio nesukelia.
Pasak JAV
- pieno
- kiaušiniai
- žemės riešutai (žemės riešutai)
- Brazilijos riešutai, graikiniai riešutai ir lazdyno riešutai (medžių riešutai)
- žuvis
- vėžiagyviai
- kvieciai
- sojos pupelės
Fermentų trūkumas: Maisto netoleravimas dažniausiai reiškia, kad žmogui trūksta fermentų.
Fermentai yra organizme esančios medžiagos, kurios leidžia žmonėms virškinti maistą. Jei žmogui trūksta fermentų, jo organizmas negali tinkamai virškinti tam tikro maisto. Probleminis maistas priklauso nuo fermento, kurio trūksta.
Maisto netoleravimas taip pat gali atsirasti dėl:
- tam tikros cheminės medžiagos maisto produktuose
- apsinuodijimas maistu dėl toksinų buvimo
- natūralus histamino atsiradimas kai kuriuose maisto produktuose
- salicilatų buvimas daugelyje maisto produktų
- specifiniai maisto priedai
Simptomai
Maisto alergija ir maisto netoleravimas turi skirtingus simptomus.
Alergijos simptomai
Pagal
- dilgėlinė
- niežulys
- veido, lūpų ir liežuvio patinimas
- gerklės ir kvėpavimo takų patinimas, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas
- galvos svaigimas, galvos svaigimas ir alpimas
- virškinimo trakto simptomai, įskaitant vėmimą ir viduriavimą
- staigus kraujospūdžio sumažėjimas
- greitas, nereguliarus pulsas
- sąmonės netekimas
Jei kvėpavimo takuose atsiranda patinimas, žmogui gali būti sunku kvėpuoti. Jei kvėpavimo takai užsidaro, tai gali būti mirtina.
Alerginė reakcija gali atsirasti staiga. Jei žmogui pasireiškia alerginės reakcijos simptomai, jam nedelsiant reikia medicininės pagalbos.
Netoleravimo simptomai
Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai yra šie:
- žarnyno dujos
- pilvo skausmas
- viduriavimas
Gali atsirasti kitų simptomų, tačiau pagrindiniai simptomai yra susiję su žmogaus žarnynu.
Kai kurie alergijos maistui ir maisto netoleravimo simptomai gali būti panašūs. Tai apsunkina tikslią diagnozę.
Gydymas
Jei žmogus reaguoja į maistą, gydymas priklausys nuo to, ar jis yra alergiškas ar netoleruojamas.
Alergija
Alergiškam asmeniui vienu metu gali pasireikšti lengva reakcija, o kitą – sunki. Apie 20 procentų alergiškų žmonių turi sunkią reakciją.
Anafilaksija gali būti įvairaus sunkumo nuo lengvos iki pavojingos gyvybei. Tai gali įvykti greitai ir yra skubi medicininė pagalba.
Anafilaksijos simptomai yra šie:
- odos reakcijos
- patinimas
- sunku kvėpuoti
- staigus kraujospūdžio sumažėjimas
Kiekvienas, kuris žino, kad yra alergiškas ir gali turėti sunkią reakciją, turėtų turėti injektorių, pvz., EpiPen, kuris tiekia epinefriną arba adrenaliną. Turėtų būti dvi dozės, jei vienos nepakanka.
Netolerancija
Maisto netoleravimo atveju skubiai gydyti paprastai nereikia. Geriausias gydymas yra ilgalaikis problemos valdymo planas.
Netolerancijos valdymas paprastai prasideda nuo atskirties dietos. Tai yra tada, kai žmogus kurį laiką, paprastai 2–6 savaites, vengia maisto, kuris gali sukelti problemą.
Asmeniui gali būti naudinga vesti maisto dienoraštį, kuriame būtų įrašyta, ar jo simptomai pagerėjo. Po to jie vėl įveda maistą ir pastebi visas naujas reakcijas.
Žmonėms gali tekti pakartoti šį stebėjimą su skirtingais maisto produktais, kad tiksliai nustatytų, kuris maistas sukelia problemą.
Kartais žmonės gali vėl įvesti maistą be jokios reakcijos. Gali būti, kad jiems išsivysto tolerancija arba nedidelis maisto kiekis nebekelia problemų.
Maisto netoleravimas tarp asmenų labai skiriasi, todėl kiekvienas atvejis gali turėti savo ypatybių. Kartais pagrindinė problema pablogina netoleranciją ir reikalauja tinkamo gydymo.
Prevencija
Jei asmuo turi alergiją maistui ar netoleruoja jo, gali tekti vengti maisto, kuris, atrodo, jį sukelia. Jiems taip pat gali tekti atidžiai tikrinti maisto produktų sudedamąsias dalis, nesvarbu, ar perka vartojimui namuose, ar valgo lauke.
Apibendrinant, prevencija reiškia:
- Asmuo, turintis žinomą alergiją, turi vengti sužadinančio maisto. To nepadarius gali būti pavojinga. Asmuo taip pat turėtų turėti epinefrino autoinjektorių, skirtą naudoti kritiniu atveju.
- Asmuo, turintis netoleravimą, gali išvengti diskomforto, vengdamas sužadinančio maisto, tačiau nepatirs gyvybei pavojingos situacijos.
Nuo 2004 m. Maisto alergijos ženklinimo ir vartotojų apsaugos įstatyme (FALCPA) teigiama, kad ant visų supakuotų maisto produktų, kuriuos gamintojai gamina JAV, turi būti pateikta informacija paprasta ir aiškia kalba apie aštuonis dažniausiai pasitaikančius alergenus.
Šie plačiai paplitę alergenai yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, riešutai, žuvis ir vėžiagyviai.
Kaip dažnos sąlygos?
Pastaruoju metu buvo susirūpinta, kad alergijos ir netoleravimo atvejų daugėja.
Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas (NIAID), priklausantis Nacionaliniams sveikatos institutams (NIH), praneša, kad maždaug
2016 metais Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) apskaičiavo, kad
Tačiau 2017 m. atliktas elektroninių sveikatos įrašų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2,7 milijono žmonių JAV, tyrimas rodo, kad alergiškų arba netoleruojančių gyventojų procentas yra mažesnis, ty 3,6 procento.
Žmonės ne visada gali suvokti skirtumą tarp alergijos ir netoleravimo, ir jie ne visada gali pranešti apie alergiją ar netoleravimą savo gydytojui. Dėl šių priežasčių gali būti sunku nustatyti tikslius skaičius.