Preeklampsija yra viena iš sunkiausių nėštumo komplikacijų, paveikianti milijonus moterų ir naujagimių visame pasaulyje. Nepaisant intensyvių tyrimų, liko neaišku, kokie procesai placentoje sukelia ligą. Dabar Vienos medicinos universiteto vadovaujama tyrimų grupė atrado anksčiau nežinomą mechanizmą, kuris vaidina lemiamą vaidmenį vystant preeklampsiją. Rezultatai, paskelbti žurnale Gamtos komunikacijosgali atverti naujas diagnostikos ir gydymo galimybes.
Vadovaujama Claudia Gundacker, Sebastian Granitzer ir Raimund Widhalm (visi iš MedUni Vienos Medicininės genetikos instituto), tyrėjų grupė ištyrė, kodėl vadinamasis sFlt-1/PlGF santykis – kraujo rodiklis, kuris laikomas svarbiausiu artėjančios preeklampsijos rodikliu – išsibalansuoja nėščioms moterims.
Jie nustatė, kad du baltymai – aminorūgščių transporteris LAT1 ir transkripcijos faktorius NRF2 vaidina pagrindinį vaidmenį. Šios dvi molekulės veikia kartu, kad kontroliuotų angiogenezę ir apsaugotų ląsteles nuo oksidacinio streso, ty nuo kenksmingų deguonies junginių pertekliaus. Jei ši sąveika sutrinka, atsiranda disbalansas, būdingas preeklampsijai.
Tyrėjai taip pat sugebėjo įrodyti, kad padidėjęs oksidacinis stresas nėra ligos priežastis, kaip buvo manyta anksčiau, o jos pasekmė.
„Mes radome mechanizmą, kuris reguliuoja oksidacinį stresą ląstelėje. Dar reikšmingesnis yra atradimas, kad šis mechanizmas yra nereguliuojamas esant preeklampsijai”, – aiškina tyrimo vadovas Gundackeris. „Geresnis šių mechanizmų supratimas atveria naujas galimybes diagnozuoti ir gydyti preeklampsiją, taigi ir motinų bei vaikų sveikatą.”

Geresnis supratimas kaip naujų požiūrių pagrindas
Preeklampsija dažniausiai pasireiškia antrą ar trečią nėštumo trimestrą. Liga pasižymi aukštu kraujospūdžiu ir padidėjusiu baltymų išsiskyrimu su šlapimu ir, laiku negydant, gali sukelti rimtų komplikacijų tiek mamai, tiek vaikui. Dažnai vienintelė galimybė yra ankstyvas pristatymas.
Moterys ir vaikai, sergantys preeklampsija, taip pat turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligomis vėliau. Naujos MedUni Vienna išvados padeda geriau suprasti ligą molekuliniu lygmeniu ir ilgainiui gali padėti sukurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus.
