Botulizmas
Botulizmas (galintis sukelti paralyžių) yra pats pavojingiausias apsinuodijimas maistu. Suvalgius net nedidelį kiekį užteršto maisto, galima numirti. Kas ketvirtas tokio maisto suvalgęs žmogus miršta pirmąją ligos savaitę, dažniausiai sutrikus kvėpavimui. Paprastai ligos simptomai pasireiškia praėjus 12-36 valandoms nuo užkrėsto produkto suvalgymo.
Salmoneliozė
Šia liga susergama suvalgius salmonelėmis užkrėstų ir termiškai neapdorotų produktų. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu priežasčių. Dažniausiai salmonelių būna žaliuose kiaušiniuose, piene, žalioje mėsoje, nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje, žalioje žuvyje.
Salmoneliozė retai kada baigiasi mirtimi ir paprastai trunka tik keletą dienų. Tačiau ji gana pavojinga mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Salmoneliozės simptomai paprastai pasireiškia praėjus 6-24 valandoms po valgio.
Bakterija E.coli
Kai kurių E.coli bakterijos štamų randama virškinamajame trakte. Tai visiškai normalu. Jie nesukelia jokių ligų. Bet vandenyje ir užkrėstame maiste, ypač nepakankamai termiškai apdorotame mėsos farše, esantys štamai gali būti toksiški.
Tik nedaugeliui, dažniausiai jaunesniems negu 5 metų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms šios bakterijos gali sukelti gyvybei pavojingą komplikaciją – hemolitinį-ureminį sindromą.
Auksinis stafilokokas
Kai suserga daug tą patį maistą valgiusių žmonių, paprastai paaiškėja, kad tas maistas buvo užkrėstas toksišku auksinio stafilokoko štamu. Tai antras iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų maistu, kuris buvo laikomas nepakankamai žemoje temperatūroje. Dažniausiai stafilokoku būna užkrėsti šie produktai: mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pienas, pyragaičiai ir tortai su kremu, majonezu paskanintos salotos.
Paprastai ligos simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms po valgymo ir susilpnėja praėjus 18 valandų. Suaugęs sveikata nesiskundžiantis žmogus paprastai visiškai pasveiksta po 1-3 dienų.
Kas yra botulizmas
Žmogus botulizmu suserga tuomet, kai sporų pavidalo bakterija Clostridium botulinum jo organizme paskleidžia vieną iš stipriausių pasaulyje nuodų.
Paprastai ši bakterija į žmogaus organizmą patenka valgant netinkamai konservuotus arba netinkamose sąlygose laikytus produktus. Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, meduje esančios sporos gali botulizmą sukelti patekę į organizmą per gilias žaizdas arba su maistu.
Patekus į organizmą bakterijai Clostridium botulinum, virškinamasis traktas pradeda siurbti toksinus, kurie sutrikdo chemines reakcijas, būtinas normaliam raumenų ir nervų funkcionavimui. Todėl išsivysto raumenų ir kvėpavimo sistemos paralyžius ir pasireiškia daugybė virškinimo sistemos sutrikimo simptomų. Jeigu žmogui skubiai nesuteikiama medicininė pagalba, jis miršta.
Kaip jau minėjome, dažniausiai apsinuodijama suvalgius bakterijomis užkrėsto maisto. To galima išvengti laikant produktus pakankamai žemoje, o gaminant – pakankamai aukštoje temperatūroje.
Rūgštokos daržovės, mėsa arba paukštiena konservuojama 116-121OC temperatūroje, kurioje žūva visos bakterijos.
Vaisiai, pomidorai konservuojami 100OC temperatūroje, kurioje žūva dauguma bakterijų.
74OC temperatūroje bakterijos nebegali daugintis, bet kai kurios nežūva.
52-60OC temperatūroje dauguma bakterijų nežūva, bet kai kurios nebeįstengia daugintis.
16-52OC yra pavojinga temperatūra, kurioje bakterijos dauginasi ir išskiria toksinus.
5-16OC temperatūroje bakterijos netrukdomos dauginasi, todėl suvalgius tokio maisto galima apsinuodyti.
0-5OC temperatūroje bakterijos dauginasi lėtai, maistas genda pamažu.
Sušaldytame maiste bakterijos nebesidaugina, bet nežūva. Todėl aukštesnėje negu -12OC temperatūroje maistą galima laikyti tik keletą savaičių.
Rekomenduojama žalią mėsą šaldytuve laikyti ne ilgiau negu 5 dienas, o žuvį, paukštieną ir faršą – tik 2 dienas.
Simptomai
Sergant botulizmu ir salmonelioze paprastai pasireiškia šie simptomai:
* pykinimas ir vėmimas;
* viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
* pilvo jautrumas ir spazmai;
* karščiavimas ir šaltkrėtys;
* kūno temperatūros sumažėjimas;
* silpnumas;
* energijos sumažėjimas;
* galvos svaigimas;
* galvos skausmas;
* regėjimo sutrikimai;
* burnos sausumas, užkimimas;
* kalbos sutrikimai (neaiškumas);
* dusulys;
* dalinis ar visiškas rankų, kojų arba viso kūno paralyžius;
* vis didėjantis raumenų silpnumas;
* pusiausvyros praradimas.
Patekus į organizmą E.coli bakterijoms, pasireiškia šie simptomai:
* vandeningos arba kraujingos išmatos;
* stiprūs vidurių spazmai;
* nedidelis karščiavimas.
Apsinuodijus stafilokoko toksinais, jaučiami šie simptomai:
* vidurių spazmai;
* pykinimas;
* vėmimas;
* viduriavimas.
Ką daryti
Pasireiškus stipriems simptomams ir sutrikus nervų sistemos veiklai (neaiškus regėjimas, raumenų funkcijų sutrikimai), nedelsdami kvieskite “Greitąją”. Jeigu ligonį tenka gabenti į ligoninę, paimkite ir įtariamą produktą.
Kai pasireiškia ne itin sunkūs simptomai
Jeigu ligonis gali gerti, duokite jam sultinio, nuskaidrintų sulčių arba limonado, kad organizmui nepristigtų skysčių.
Jeigu sutrikusi skrandžio veikla, neduokite pieno ir jo produktų.
Paklauskite gydytojo, į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį: kai kurie įspėja, kad ligoniui būtina medikų pagalba.
Kaip išvengti apsinuodijimo maistu
Svarbiausia – švara
* Rankas plaukite šiltu muiluotu vandeniu.
* Prieš gamindami patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, nuplaukite rankas, stalus, indus, įrankius.
* Pagaminto maisto niekada nedėkite į indus, kuriuose laikėte žalius maisto produktus. Jeigu neturite pakankamai indų, prieš dėdami kruopščiai išplaukite.
* Kruopščiai nuplaukite peilius ir kitus virtuvės įrankius.
* Dažnai skalbkite virtuvines pašluostes ir plaušines.
Tinkamai laikykite produktus
* Greitai gendančius produktus (pieną, majonezą, pyragaičius su kremu) laikykite šaldytuve.
* Stipriai sušaldytus produktus atšildykite šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
* Stenkitės kuo greičiau suvalgyti ką tik pagamintą maistą, o jo likučius laikykite šaldytuve.
Nerizikuokite
* Nevalgykite žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos.
* Nevalgykite namie pagamintų konservų, kurių dangteliai išpūsti arba pažeisti.
* Viešėdami svečiose šalyse, gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį bei maistą.
Ką daro medikai
Paprastai ligoninėje gydomam žmogui į veną leidžiami specialūs tirpalai, kurie papildo skyčių kiekį organizme. Jeigu ligonio būklė stabili, gydytojai ieško apsinuodijimo priežasties, pasiteirauja, ką žmogus pastaruoju metu valgė, ištiria jo išmatas, šlapimą, kraują ir (jeigu įmanoma) suvalgyto maisto likučius.
Botulizmo gydymas
Ligai pasireiškus ūmiais simptomais, skiriamas antitoksinas ir kitokie vaistai, sustiprinantys jo poveikį. (Antitoksinas gaminamas iš arklių serumo, todėl gydytojai pirmiausia patikrina, ar žmogui jis nesukelia alergijos). Jeigu botulizmo toksinai patenka per žaizdą, gydoma penicilinu.
Medikai atidžiai stebi ligonio kvėpavimą, jeigu reikia, duoda deguonies (retkarčiais prireikia net mechaninės ventiliacijos), reguliariai tikrina refleksus ir raumenų veiklą.
Salmoneliozės gydymas
Paprastai salmonelioze sergantis žmogus per 2-4 dienas pasveiksta savaime, todėl dažniausiai stengiamasi tik pagerinti ligonio savijautą, o ne gydyti pačią ligą. Į veną leidžiami specialūs skysčiai ir druskos.
Ką dar reikia žinoti
Apsinuodijus grybais, pasireiškia šie simptomai:
* pilvo skausmas;
* viduriavimas (išmatose gali būti kraujo);
* vėmimas (vėmaluose taip pat gali būti kraujo);
* prakaitavimas;
* seilėtekis;
* ašarojimas;
* galvos svaigimas.
Simptomai gali pasireikšti po keleto minučių arba net po 24 valandų, priklausomai nuo grybų rūšies ir suvalgyto jų kiekio.
Ką daryti apsinuodijus grybais
Jeigu įtariate, kad žmogus suvalgė nuodingų grybų, kuo greičiau kvieskite gydytoją arba kreipkitės į toksikologijos centrą. Jeigu neįmanoma kreiptis į medikus, sukelkite vėmimą. Nukentėjusiojo galvą pasukite į šalį, kad jis neužspringtų.