– Pašutintos melisos žolės kompresai – puiki skausmą malšinanti priemonė.
– Žemuogės efektyviai didina hemoglobino kiekį kraujyje.
– Mėšlungiui netikėtai sutraukus rankos raumenis, padeda įtrynimai garstyčių arba ramunėlių aliejumi.
– Ištikus saulės arba šiluminiam smūgiui, nukentėjusiajam negalima duoti jokių prakaito išsiskyrimą skatinančių priemonių, taip pat ir aspirino.
– Mumijus, be viso kito, skatina skrandžio opos gijimą ir gerina kepenų veiklą.
– Žmogaus organizmas mažiausiai jautrus karščiui ryte ir ankstyvo priešpiečio valandomis.
– Gausiausi natūralūs vitamino C šaltiniai – saldžioji paprika (ypač raudonoji), citrusiniai vaisiai, brokoliai, erškėtrožės vaisiai bei juodieji serbentai.
– Juodųjų ridikų sultys veiksmingai tirpdo tulžies latakuose susikaupusias “druskas”.
– Ryte mankštindamiesi atsistokite priešais veidrodį ir keletą kartų intensyviai pajudinkite akių vokus bei antakius – tai suaktyvina šių veido dalių kraujotaką.
– Gausiausi natūralūs vario šaltiniai – galvijų kepenys, jūros produktai bei vandenyno gėrybės, vyšnių uogos ir kakava.
– Numaldyti stiprų žagsulį padės po krūtinkauliu priklijuotas garstyčių trauklapis.
– Venkite valgyti labai šviežią duoną; daug sveikesnė yra kiek padžiūvusi duona ir ypač – džiūvėsiai.
– Vietoje juodosios arbatos daug naudingiau gerti žaliąją.
– Sergant reumatu, skausmą veiksmingai malšina sumaigytų pipirmėtės lapų pavilgai.
– Kasdieną geriant nenugriebtą pieną galima išgydyti dusulį.
– Jeigu jaučiamas pykinimas, išgerkite mėtos lašų su granato sultimis (pastarąsias būtina atskiesti virintu vandeniu, nes grynos granatų sultys ardo dantų emalį).
– Kava labai padeda esant protiniam nuovargiui; taip pat ji vartojama kaip priešnuodis apsinuodijus opijaus ekstraktais.
– Susitrenkus labai padeda kalendros spiritinė ištrauka arba tepalas.
– Bičių vaškas labai naudingas gydant bronchitą bei plaučių uždegimą.