Alergijos simptomų ypatumai vaikui augant

15538

Grožis, buitis

Tačiau net ir tose šeimose, kuriose nėra ir niekada nebuvo alergiškų žmonių, vaikas gali būti alergiškas. Kokie būdingiausi vaikų alergijos požymiai, ir ką turėtų žinoti tėvai?

Iki vienerių metų

Virškinimo sutrikimo simptomai. Paprastai kūdikis gimsta sveikas. Pirmųjų alergijos simptomų atsiranda pradėjus kūdikiui duoti karvės pieną – jam gali prasidėti pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Apskritai nauji maisto produktai turėtų būti pradedami duoti po vieną, ir tik po vieną naują produktą per savaitę.

Odos simptomai. Kūdikiai dažnai serga atopiniu dermatitu. Paprastai jis pasireiškia tarp 2 ir 4 mėnesių ir iki 2-3 metų išnyksta. Pirmasis atopinio dermatito požymis yra raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai.

Mažylis nuolat kasosi ir trina niežtinčius skruostelius į pagalvę, todėl veido ir galvos odoje greitai gali atsirasti šlapiuojančių šašų. Kai kuriems vaikams raudonomis dėmėmis išberia liemenį, rankas ir kojas, užpakaliuką. Išbėrų gali atsirasti pradėjus kūdikiui duoti kiaušinių, kviečių produktų ar karvės pieno. Iš pradžių oda parausta, būna išberta smulkiais taškeliais, vėliau atsiranda būdingas atopiniam dermatitui išbėrimas. Ligos paūmėjimą gali sukelti patekusi infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas ir emocinis stresas.

Kvėpavimo organų simptomai. Kūdikiai ir vaikai, turintys polinkį sirgti alerginėmis ligomis, sunkiau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Jiems gali atsirasti dusulys ar švokštimas. Ligos simptomus gali pabloginti ir aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, tabako dūmai ar stiprūs kvapai).

Taigi jei šeimoje yra sergančių atopinėmis ligomis, nelaukite, kol kūdikis įsijaudrins, ir, kiek įmanoma, pašalinkite iš jo aplinkos alergenus. Dažniausiai kūdikiai būna alergiški namų dulkių erkėms ir naminių gyvūnėlių išskiriamiems alergenams.

Nuo 1 iki 3 metų

Odos simptomai. Alergines odos reakcijas dažnai sukelia maisto alergija. Tokį vaiką vargina arba ūmi dilgėlinė, arba lėtinė egzema. Kai vaikas išauga iš vystyklų, atopinio dermatito pobūdis keičiasi. Jei kūdikystėje jam dažniausiai išberdavo liemenį ir veidą, tai dabar labiau beria rankų ir kojų lenkmenis; būdingas odos sausumas ir stiprus niežulys.

Šio amžiaus vaikas valgo beveik visus maisto produktus, todėl sunkiau nustatyti alergijos priežastį. Tačiau labai griežtai neapribokite vaiko raciono, nes augančiam organizmui gali pritrūkti būtiniausių maisto medžiagų.

Paprastai pirmiausia reikėtų dvi savaites laikytis dietos, kurioje nėra įtariamo produkto. Tačiau jei tai nepadeda, gali tekti taikyti sudėtingesnius gydymo metodus. Alerginius odos simptomus gali sukelti ne tik maisto alergenai, bet ir namų dulkių erkės bei naminiai gyvūnėliai. Jei matote, kad vaikas, paglostęs katę arba šuniuką, ima kosėti ar dusti, turėtumėte atsisakyti keturkojo bičiulio. Juk mažylio sveikata svarbesnė!

Virškinimo sistemos simptomai. Jei vaikui kūdikystėje buvo nustatyta alergija karvės pienui ir jis turi laikytis specialios dietos, kas 12 mėnesių tyrimai turėtų būti kartojami, o ligoninėje atliekami provokaciniai testai.

Alergines reakcijas vaikams dažnai sukelia ir kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, žemės ir lazdyno riešutai.

Jos pasireiškia ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu. Šokoladas, citrusiniai vaisiai, žemuogės ar braškės taip pat gali sukelti alergiją. Dažnai 1-2 metus nevartojęs jį alergizuojančio kurio nors maisto produkto, vaikas vėliau pradeda jį toleruoti, tačiau alergija žemės riešutams paprastai išlieka visą gyvenimą. Vaiką, kuris viduriuoja, vemia ir nepriauga svorio, reikėtų ištirti ne tik dėl maisto alergijos, bet ir dėl celiakijos.

Kvėpavimo organų simptomai. Jei vaiką vargina pasikartojančios kvėpavimo organų infekcijos, kurių metu jis kvėpuoja švokšdamas ir dūsta, galima įtarti, kad jis yra alergiškas, ar net serga astma. Diagnozavus astmą, reikia nustatyti, kas alergizuoja vaiką – naminiai gyvūnėliai, namų dulkių erkutės ar maisto produktai. Tačiau dažnai būna kalti įkvepiami alergenai. Todėl tėvai turėtų vengti šalia vaiko rūkyti, naudoti aerozolius ar stiprius kvapus.

Nuo 3 iki 7 metų

Šio amžiaus vaikas labai intensyviai bendrauja su kitais vaikais, eina į mokyklą, taigi keičiasi jo aplinka, ir ją kontroliuoti darosi vis sunkiau. Kartu tėvai turėtų nepersistengti saugodami vaiką. Derėtų ir vaiko klasės mokytojui pasakyti apie vaiko alergiją, jos simptomus bei provokuojančius veiksnius, taip pat apie vartojamus vaistus. Svarbu surasti aukso vidurį: apsaugoti vaiką nuo kenksmingų aplinkos sąlygų, bet neužgožti jam svarbių dalykų.

Kvėpavimo organų simptomai. Svarbiausi alergenai: namų dulkių erkės, gyvūnų epitelis, pelėsiai. Alergijos simptomai sustiprėja vaikui žaidžiant šaltame ir drėgname ore, pradėjus siausti virusinėms infekcijoms.

Kadangi vaikas lanko mokyklą, jis įgyja daug draugų, todėl tampa ypač sunku apsisaugoti nuo alergenų.
Pavyzdžiui, nors jūs ir atsisakėte naminio gyvūnėlio, tačiau vaiką alergizuojančių katytės epitelio dalelių gali būti tiesiog prilipusių prie klasės draugų drabužių.

Šio amžiaus vaikai mėgsta judrius žaidimus, todėl fizinis aktyvumas tampa svarbiu alergiją, ypač astmą, provokuojančiu veiksniu.

Virškinimo sistemos simptomai. Šio amžiaus vaikų paprastai jau nebevargina ūmios virškinimo sistemos problemos. Vaikas pradeda suprasti, koks maistas jam netinka, ir tų produktų vengia. Tačiau vaikui, kuris buvo alergiškas maistui, reikia atsargiai duoti naują produktą, galintį stipriai alergizuoti.

Odos simptomai. Iki 2-4 metų vaikai paprastai “išauga” kūdikystėje prasidėjusį atopinį dermatitą, bet dabar jis vėl gali pasireikšti. Vaiko oda nuolat, ypač žiemą, būna sausa. Dažnai išberia rankų ir kojų lenkmenis, rečiau – veidą (išskyrus odą aplink burną ir ausis). Atopinio dermatito paūmėjimą gali sukelti ne tik žinomi alergenai, bet ir nauji; taip pat nuovargis, infekcija, karštis ar šaltis.

Nuo 7 iki 15 metų

Alergiškas vaikas jaučia, kad yra kitoks nei jo bendraamžiai. Jam reikia specialaus gydymo, jis negali dalyvauti užklasinėje veikloje taip aktyviai, kaip kiti.

Trečdalis vaikų, buvusių alergiškų vienam ar kitam maisto produktui, pradeda jį toleruoti, tačiau kiti lieka alergiški visam gyvenimui. Be to, toks vaikas gali įsijautrinti ir kitiems maisto produktams. Šio amžiaus vaikai jau nevalgo vien tai, ką duoda mama, o suvalgę mėsainį, ledų ar saldainių, kuriuose gali būti alergiją sukeliančių medžiagų, gali sulaukti grėsmingos alerginės reakcijos. Šio amžiaus vaikus dažniau nei jaunesnius ištinka ir anafilaksinės reakcijos. Jei jūsų vaikas yra alergiškas, jo paties labui išmokykite jį susišvirkšti adrenalino injekciją ir visuomet nešiotis jį su savimi. Mokytojai ir vaiko draugai taip pat turėtų žinoti apie vaiko alergiją ir jo psichologinę būklę.

Alerginė sloga
Alergine sloga retai serga vaikai iki 4 m. amžiaus. Tačiau kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, čiaudulys ir niežtinti bei tekanti nosis vargina vis dažniau, ypač pradėjus žydėti augalams, glostant naminį gyvūnėlį ar būnant dulkėtoje aplinkoje. Labai retai alerginę slogą gali sukelti ir maistas. Tačiau nuolatinės slogos priežastis gali būti ne tik alergija, bet kiti veiksniai (pavyzdžiui, vazomotorinė sloga ar iškrypusi nosies pertvara). Jei nustatoma, kad vaikas iš tikrųjų serga alergine sloga, jam patariama vengti kontakto su nustatytais alergenais, pavyzdžiui, namų dulkių erkėmis, pelėsių sporomis ar gyvūnų epiteliu. Alerginės slogos simptomai gali laikinai išnykti vaikui pakeitus gyvenamą aplinką, pavyzdžiui, išvykus atostogų. Vaiko būklė pablogėja žiemą. Jei neįmanoma išvengti kontakto su alergenais, vaikui skiriama antihistamininių vaistų. Šio amžiaus vaikams jau galima atlikti ir imunoterapiją.