Grįžtame į saulės laiką. Naktį iš šeštadienio, 25 d., sekmadienio, spalio 26 d., 3 val., laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda atgal. Praktiškai priešingai, nei patyrėme pavasarį. Mes miegosime (tą naktį) valandą daugiau. O šviesos valandos, užuot ilgėjusios vakare, rudens-žiemos laikotarpiu rytą pavers lengvesniu.
Tačiau tiems, kurie yra ypač jautrūs pokyčiams, ar toks „mažas atsilikimas“ gali sukelti diskomfortą dėl miego ritmo? Ar pavyks atgaminti tas sąlygas, dėl kurių pavasarį kai kuriems žmonėms prireikė mažų „pagalbų“, kad jie papultų į Morfėjaus glėbį? Trumpai tariant, ar jausime poreikį „sinchronizuoti“ savo bioritmus ir laikrodžio rodykles? Štai atsakymas, gautas iš Italijos tyrimo šia tema.
Geriau rudenį nei pavasarį
Atrodo, kad grįžimas prie standartinio laiko rudenį turi ribotesnių, o kartais net palankių pasekmių – laikinai padaugėja miego valandų. Taigi, tiems, kurie bijo kentėti nuo nemigos, laukiame gerų naujienų.
Šią viltį ypač jautriems dalykams suteikia sisteminga apžvalga, ty analizė, kuri surenka ir kritiškai įvertina visus tam tikra tema turimus tyrimus, paskelbtus žurnale Sleep Medicine Reviews.
Šį tyrimą atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Pozzilli IRCCS Neuromed miego medicinos centro, bendradarbiaudama su Pavijos universitetu, Mondino fondu, Nacionaline tyrimų taryba, Uninettuno universitetu ir Genujos universitetu. Mokslininkai išnagrinėjo 27 skirtingose šalyse atliktus tyrimus, išryškindami sudėtingą vaizdą.
Pavasario perėjimo prie vasaros laiko pasekmės atrodo aiškesnės: miego trukmės sutrumpėjimas, didesnis susiskaidymas ir padidėjęs mieguistumas dieną. Poveikis ypač ryškus asmenims, turintiems vakaro chronotipą, vadinamiesiems „pelėdoms“, kurie linkę vėlai eiti miegoti ir labiau kenčia nuo socialinio laikrodžio poslinkio. Atvirkščiai, grįžimas prie standartinio laiko rudenį, atrodo, turi ribotesnių, o kartais net palankių pasekmių – laikinai padaugėja miego valandų.
„Mūsų apžvalga, – sako Neuromed neurologė Andrea Romigi, – parodo, kaip sezoniniai laikrodžio pokyčiai veikia poilsio kokybę, ypač pavasarį. Paprastai tai yra laikini poveikiai, tačiau kasmet pasikartojus gali atsirasti neatitikimų tarp biologinio ir socialinio ritmo. Šių mechanizmų supratimas yra būtinas norint vadovautis sveikatos ir socialine politika, kuri labiau gerbia miego fiziologiją.
Atsakymas visada yra subjektyvus
Dėmesio. Net jei rudenį, grįžus prie saulės laiko, miego bioritmų „perversmai“ atrodo ne tokie reikšmingi, visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai, ypač pavasario, turi apčiuopiamą poveikį miegui ir budrumui.
Polisomnografijos, miego analizės etaloninės metodikos, tyrimų trūkumas lemia, kad dar svarbiau skatinti platesnius ir labiau standartizuotus būsimus tyrimus, galinčius geriau išsiaiškinti ilgalaikes pasekmes. Autoriai pabrėžia, kad iki šiol atlikti tyrimai turi tam tikrų apribojimų: mažos imtys, skirtingos metodikos ir aptikimo priemonės, kurios ne visada palyginamos.
Nepaisant to, apžvalga leidžia nustatyti bendras tendencijas ir suteikia tvirtą pagrindą nukreipti naujus tyrimus. Žvelgiant į ateitį, tokio tipo tyrimai galės pasiūlyti konkrečią paramą priimant viešosios politikos sprendimus, kuriuose atsižvelgiama ne tik į ekonominius ir organizacinius kriterijus, bet ir į žmonių sveikatą bei gerovę.