Nugaros sveikatos problemos kartais vadinamos „civilizacijos ligomis”. Kuo čia dėta civilizacija?
Civilizacija dėta vien tuo, kad, pavyzdžiui, mes vaikštome asfaltu. Priešingai negu vaikštant žeme, vaikštant asfaltu pakinta atraminio judamojo aparato amortizacija, o tai skatina įvairių ašinio skeleto ligų vystymąsi. Vaikštant pievomis arba nelygia vietove miškais nuvargsta kojos. Vaikštant asfaltu labiausiai apkraunama nugara. Anglai surengė šiuo požiūriu įdomų eksperimentą. Avių banda kelis mėnesius buvo varoma ganytis išbetonuotu keliu į lauką vietoje įprasto kelio į ganyklas. Buvo manoma, kad gyvuliams problemų dėl to su stuburu jokiu būdu negalės kilti. Tačiau kai buvo palygintos prieš eksperimentą ir po jo darytos avių rentgeno nuotraukos, paaiškėjo, jog joms pradėjo vystytis osteochondrozė, – nepaisant to, kad šie naminiai gyvuliai neturi žmogaus pėdos ir yra skeltanagiai.
Tuomet miestiečiams belieka vaikščioti gazonais?
Kiekvienas renkasi pats – vaikščioti purvina, bet minkšta žeme ar švariu, tačiau kietu asfaltu. Šiaip jau reikia stengtis avėti patogia avalyne bei labiau apkrauti kojas, o ne nugarą. Taip pat reikia nuolat sekti, kokie mūsų raumenys labiau pavargsta: jeigu labiau pavargsta nugara, vadinasi, vaikštome neteisingai.
Sėdimas gyvenimo būdas tikriausiai taip pat neigiamai atsiliepia stuburo būklei?
Tai dar viena svarbi problema. Reikalas tas, jog dar prieš penkiasdešimt metų žmonių raumenys buvo daug stipresni.
Medikams yra žinomos raumenų jėgos, atsparumo statinėms ir dinaminėms apkrovoms funkcinių charakteristikų normos. Pagal tokius stebėjimus tiktai vienas iš dešimties žmonių gali atlaikyti tokias pačias apkrovas, su kuriomis prieš penkiasdešimt metų lengvai susidorodavo netgi daugelio mūsų mamos ir senelės. Šiandien žmonės mažiau vaikšto, o daugiau važinėja, darbe sėdi, namuose guli, – tai priešinga organizmo prigimčiai. Be to, lavinti reikia ne tik nugaros raumenis. Ne mažiau svarbūs, pavyzdžiui, ir pilvo raumenys. Jie palaiko dubenį teisingoje stuburo atžvilgiu padėtyje. Jeigu šie raumenys silpni, bus netaisyklinga laikysena bei stuburo padėtis. Todėl pilvo raumenis reikia lavinti, bet drauge sekti, kad pernelyg neapkrautume nugaros raumenų.
Kokia išeitis?
Reikia daugiau judėti, kontroliuoti savo laikyseną. Nebūtina siekti rekordų, tačiau tai, ką medikai vadina optimalaus judėjimo įgūdžiais, būtina visiems. Pavyzdžiui, reikėtų vengti staigių judesių. Jie pavojingi ir gresia traumomis. Todėl kai mes norime atsistoti, pirmiausiai reikėtų svorį perkelti kojoms, o po to užbaigti judesį tiesia nugara. Apskritai reikia stengtis teisingai paskirstyti apkrovas: perkelti jas nuo nugaros kitoms raumenų grupėms. Tai reikia nuolat kontroliuoti ir formuoti tokių judesių įgūdžius. Pradžioje tai reiškia tiesiog dėmesio atkreipimą, kokie raumenys konkrečiu momentu dirba, yra įsitempę, ir kontroliuoti šiuos procesus. Vėliau organizmas pats įpras tinkamai judėti.
Ar yra pratimų, kurie kaip profilaktinė priemonė tiktų visiems?
Vieningo universalaus gydomųjų pratimų komplekso visiems nėra. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus nugaros ir pilvo raumenų būklės: vieniems naudinga viena, kitiems – kita. Todėl pirmiausiai reikia kreiptis į specialistus ir įsiklausyti į jų rekomendacijas.
Kokiu atveju reikia kreiptis į gydytojus?
Pagrindinis kriterijus – skausmas nugaroje. Pradėjus skaudėti nugarą, reikia eiti pas gydytoją: pasidaryti rentgeną, išsiaiškinti negalavimo priežastį ir pradėti gydytis. Tokie patys gydomieji pratimai vienu atveju gali padėti išspręsti problemas, o kitu būti netgi žalingi.
Kokios nugaros ligos pasitaiko dažniausiai?
Dažniausiai žmonės kenčia nuo skausmo juosmens srityje. Kiek rečiau – nuo skausmo stuburo kaklo ir krūtinės dalyse. Kai kurios ligos, pvz., artrozė ir osteochondrozė (lėtinės distrofinės kaulų ir raumenų ligos), dažnai pasireiškia šeimose per kelias kartas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad paveldimos ne pačios ligos, o organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, jungiamųjų audinių ir kremzlių vidinė struktūra. Iš laikysenos defektų labiausiai paplitęs yra sukumpimas. Tačiau ėmusis teisingų priemonių, ištaisyti jį galima pakankamai greitai – per trejetą mėnesių.
Kaip pagerinti laikyseną per tris mėnesius?
Pagrindinis gydymo būdas – gydomoji gimnastika. Skiriamas gydomųjų pratimų kompleksas, kurį pacientas turi atlikti namuose reguliariai. O medikai tiktai prižiūri, kad viskas būtų atliekama teisingai, kokie gydymo rezultatai. Todėl didžioji darbo ir atsakomybės dalis tenka pačiam pacientui – tai stuburo ligų gydymo ypatumas. Todėl žmogus pirmiausiai pats turi pasiryžti lavinti savo laikyseną ir judesius, priešingu atveju, jokie daktarai jam nepadės. Be abejo, ligos paūmėjimo atveju jam skiriama – papildomos fizioterapijos procedūros, elektroterapija, gydymas ultraaukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku, akupunktūra. Tačiau svarbiausias išlieka gydymas judesiu.
O koks manualinės terapijos, masažo poveikis?
Intensyvių sąnario masažo technikų visame pasaulyje palaipsniui atsisakoma. Juolab negalimos jokios manipuliacijos su sąnariais neturint rentgenografinių išvadų. Tai pavojinga. Tik protingai taikomas masažas yra naudingas. Tačiau tai tik pagalbinis gydymo metodas. Pats savaime net pats tobuliausias masažas negali duoti ilgalaikių rezultatų, jeigu nėra pašalinama negalavimo priežastis. O priežastis – netaisyklingas judėjimas ir pernelyg didelis nugaros apkrovimas.
Ar po masažo palengvėja?
Be abejo. Masažas padeda atsikratyti spazmų ir raumenų sustingimo, keičia neteisingą raumenų judesio stereotipą, padeda atpalaiduoti raumenis išilgai stuburo, ir dėl to nugarai palengvėja. Tačiau jeigu po to žmogus vėl sukumpsta prie savo kompiuterio, netaisyklingai vaikščioja bei apskritai nepakankamai juda, visas pasiektas rezultatas nueina vėjais. Todėl masažas gali būti veiksmingas tiktai komplekse su gydomąja gimnastika, kuri formuoja naują optimalų judėjimo stereotipą. Todėl bet kokiu atveju, norint pagerinti laikyseną bei įgyti taisyklingo judėjimo įgūdžių teks dirbti ne tik masažuotojui, bet ir pačiam pacientui.