Deramai atremkite šalčio atakas
Atšalus orams, tenka smarkiau šildyti ne tik būstą, bet ir kūną. Pats organizmas apie tai primena dažniau reikalaudamas maisto, energijai ir vidinei šilumai gaminti. Organizmo poreikių, be abejo, turėtumėte paisyti, bet aklai jais nepasikliaukite. Pasak mokslininkų, vaikštinėjant žiemą lauke apsirengus šiltais, bet lengvais drabužiais, išeikvojama tiek pat energijos, kaip ir vaikštinėjant vasarą. Tad jeigu kaskart pajutę alkį valgysite kaloringą maistą (būtent tokio labiau norisi žiemą), iki pavasario galite gerokai papilnėti. Visai kas kita, jeigu jūsų žieminiai drabužiai pernelyg ploni ir lengvučiai arba pernelyg stori ir sunkūs: pirmuoju atveju žvarbstantis kūnas dreba visomis išgalėmis bandydamas sušilti, išeikvodamas 12-15 proc. energijos daugiau, o antruoju – vargsta po sunkia drabužių našta, papildomai iššvaistydamas jos net iki 30-40 proc.. Nelabai tinkamais drabužiais dangstomam kūnui žiemą iš tikrųjų praverstų daugiau kaloringo maisto.
Kūną nuo šalčio saugo drabužiai. O veidą lauke visuomet gairina šaltis ir žvarbūs vėjai. Dėl to jo odos smulkiosios paviršinės kraujagyslės labai susiaurėja, ilgam apribodamos epidermio mitybą bei drėkinimą, o giliau esančios stambiosios išsiplečia, siekdamos kompensuoti organizmo prarandamą šilumą. Štai kodėl jūsų veido oda žiemą išsausėja, ima pleiskanoti, ir „marguoti” rausvomis dėmėmis. Vien apsauginių kremų jai neužtenka – šildykite organizmą iš vidaus: nevaikštinėkite lauke alkani, pernelyg plonai apsirengę ir apsiavę. Žiemą renkitės keliais drabužių sluoksniais, kad šilumoje galėtumėte atsilapoti, nusimesti viršutinį apdarą, o šaltyje susiausti skvernus, šilčiau apsimuturiuoti.
Stiprinkite organizmo apsaugą
Žiema dosni peršalimo ligų. Dėl itin palankių sąlygų atkutus jų sukėlėjams, žmonės ima čiaudėti ir kosėti, užkrėsdami vieni kitus sloga, bronchitu, negi gripu. Nesuserga tik patys stipriausieji, kurių imunitetas geba kovoti su pavojingais virusais ir bakterijomis. Galite nesusirgti ir jūs, jeigu sveikai gyvensite, daug judėsite, vaikštinėsite gryname ore, reguliariai maitinsitės visaverčiu, įvairiu, vitaminingu maistu, o ypač neleisite išsekti organizme vitamino C atsargoms (valgysite citrusinių vaisių, gersite jų sulčių) ir kartkartėmis specialiai vartosite imunitetą stiprinančių preparatų.
Šalin žieminę depresiją!
Skundžiamasi, kad žiemos rytais sunku atsikelti, išsiruošti į darbą, dienomis kamuoja apatija, tingisi ko nors imtis, o vakare atsigulus į lovą nebesinori net kūniškų malonumų. Ypač tai vargina jaunus žmones – 18-30 metų amžiaus. Dėl to kaltos tam tikros organizme besigaminančios medžiagos: serotoninas ir melatoninas. Pirmasis gausiai gaminasi šviesiuoju paros metu ir žmogų žvalina bei linksmina, o antrasis – tamsiuoju, ir padeda jam atsipalaiduoti bei migdo. Kadangi žiemą dienos trumpos, šviesos mažai, o saulės beveik nematyti, tai melatonino pasigamina pernelyg daug, todėl ima nuolatos kamuoti liūdesys ir nuobodulys. Organizmas bando kovoti su slogučiu, reikalaudamas maisto produktų, stimuliuojančių serotonino gamybą (štai kodėl žiemą norisi daugiau mėsos ir saldumynų). Deja, tie produktai ne tiek žmogų žvalina ir linksmina, kiek tukina.
Užkirskite kelią avitaminozei
Žiemą tyko ne tik peršalimo ligos, bet ir avitaminozė. Dėl šviežių vaisių, daržovių ir saulės spindulių stokos ilgainiui gali pradėti kamuoti silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, susilpnėti nagai, plaukai, regėjimas. Nelaukite, kol taip atsitiks – užsiimkite avitaminozės profilaktika. Kad organizmui nepristigtų vitaminio C, valgykite citrusinių vaisių (apelsinų, mandarinų, citrinų, greipfrutų) ir gerkite jų sulčių, kad jis nestokotų vitaminų A, B, D ir kt., valgykite rupios duonos, žuvies (ar bent vartokite jos taukus), mėsos, kepenų, pieno ir grūdinių produktų, kiaušinių, morkų ir kitokių daržovių, kuriose dar likę šiek tiek vitaminų.
Sukurkite palankias sąlygas
Gyvenamųjų ir darbo patalpų centrinis šildymas apsaugo žmones nuo tam tikrų rūpesčių ir problemų, bet pridaro kitokių. Didžiausi centrinio šildymo trūkumai yra pernelyg sausas gyvenumųjų bei darbo patalpų oras, kuris kenkia kvėpavimo takų gleivinėms ir mažina jų atsparumą peršalimo ligų sukėlėjams, ir pernelyg didelis visuomeninių patalpų (pvz., stotyse) oro drėgnumas, sudarantis puikias sąlygas tiems sukėlėjams plisti. Siekdami išvengti kvėpavimo takų išsausėjimo, dažnai vėdinkite gyvenamąsias bei darbo patalpas ir drėkinkite jas specialiais prietaisais ar tiesiog dangstykite radiatorius drėgnu audeklu. O svarbiausia – nealinkite organizmo žalingais įpročiais ir nesveika gyvensena. Stipriam ir atspariam organizmui infekcijų sukėlėjai beveik nepavojingi.