Seniai žinoma, kad žmogaus aktyvumas ir energingumas priklauso nuo jo genetinio paveldėjimo, požiūrio į gyvenimą, tikslų, santuokos. Iš prigimties aktyvus, pozityviai nusiteikęs ir laimingas žmogus paprastai turi daug užmojų ir nestokoja jėgų jiems įgyvendinti. Tačiau deramai nepapildant savo gyvybinės energijos išteklių, kiekvienam žmogui ilgainiui gali pradėti jos stigti. Todėl žmogus savo paties labui turi deramai reaguoti į savo organizmo siunčiamus signalus: blogą savijautą, skausmą, ligas. Jeigu organizmas nebeįstengia pats atsinaujinti ir sureguliuoti savo organų bei sistemų veiklos, vadinasi, jam būtina neatidėliotina pagalba. O toji pagalba pirmiausiai – gyvensenos, mitybos, įpročių ir nuostatų pakeitimas. Laiku tai padarius specialaus gydymo vaistais tikriausiai nė nebeprireiktų.