Mus gelbsti išradingumas!

Vyrams dažniausiai kelia nuostabą, kodėl taip dažnai moterys skundžiasi, kad visiškai nebeturi ko apsivilkti. Nors tų moterų rūbų spintos būtų kimšte prikimštos apdarų.

Be abejo, toks apmaudus nusivylimas dažniausiai turi progų patykoti mus rytais, kai ruošdamosi į darbą, liūdnai turime pripažinti, kad nieko, kas galėtų naujai paryškinti mūsų prigimtinį žavesį, garderobe nebėra. Net jeigu prieš porą dienų mes leidome sau „šiek tiek" apsipirkti... Nes prie įsigytos naujos palaidinės būtinai reikia naujų batelių. O prie taip puikiai prigulančių naujų kelnių - aprangos kūno daliai virš juosmens...

Norint apsisaugoti nuo tokio kasrytinio galvos skausmo geriausia apie aprangą rytojui pagalvoti dar iš vakaro. Tuomet lengviau susivokti, daugiau laiko įvertinti įvairius variantus, negu ryte, kai nenumaldomas laikas verčia mus viską daryti paskubomis.

Atsisakykime impulsyvių sprendimų

Kai moterys pradeda skųstis, jog neturi kuo apsirengti, tai reiškia, jog senieji joms įkyrėjo. O jeigu panašiai sako vyras, tai reiškia, jog nebeliko nieko švaraus. Su antruoju atveju galima lengvai susidoroti, įjungus skalbimo mašiną, tačiau su pirmuoju - daug sudėtingiau.

Sudėtingiau dėl to, kad net turėdamos galimybę atnaujinti aprangą moterys labai impulsyviai renkasi pirkinius. „Tu tik pažiūrėk, koks nuostabus daikčiukas, gal imam ir nusiperkam?!" Štai ir visas sprendimas. Pirkimo akimirką giliau pagalvoti apie tai, ar šis „daikčiukas" apskritai prie ko nors turimo tiks, - na, tiesiog nesinori. Nesinori gadinti paties apsipirkimo malonumo. Tuo labiau jeigu daiktas ne tik beprotiškai patiko, bet dar ir puikiai tiko. Todėl dažniausiai tik grįžus namo ir paaiškėja, kad trokštamo „daikčiuko" dėvėti nėra prie ko. Aišku, galima grąžinti drabužį į parduotuvę. Arba nusipirkti kitą. Tačiau ką daryti, jeigu pinigų limitas jau baigėsi?..

Štai taip garderobe atsiranda daiktų, kurių nė sykio neapsivilkome ir nežinia, ar kada nors apsivilksime. Nes kai atsiras galimybių įsigyti tai, kas tiktų prie to, ką neapdairiai įsigijome anksčiau, gali būti jau seniai pasikeitusi mada ar galbūt net kūno proporcijos....

Prieš ryžtantis atnaujinti savo garderobą, pirmiausiai reikia šį žygį gerai apmąstyti ir susidaryti sąrašą to, ko mums išties labiausiai reikėtų. Atsidarykime spintas ir pažiūrėkime, kas jose yra ir ko mums trūksta. Geriausia tuomet viską iš naujo pasimatuoti. Tai padės įsitikinti, ar rūbai vis dar gerai tinka ir ar neatsirado kokių nors netikėtumų, kurie trukdytų mums jais apsivilkti. Tuomet apsispręskime ir dėl ketinamos įsigyti aprangos spalvinės gamos, kuri yra labai svarbi.

Tuomet jau galime išsirengti pirkinių. Jau vien pats jų ieškojimo ir matavimosi procesas be abejo, yra, labai malonus. Tiktai neverta paleisti vaizduotės vadžias taip, kad išėjusios ieškoti klasikinio stiliaus sijono ūmai nuspręstumėm įsigyti margus marškinėlius. Todėl apsišarvuokite ištverme ir kantrybe.

Galimybė tarpusavyje sukeisti įsigytus drabužius - dar vienas labai svarbus garderobo formavimo aspektas. Ką tai reiškia? Pirmiausiai visi mūsų turimi drabužiai turi derėti vienas prie kito. Pavyzdžiui, mes galime kasdien vaikščioti su tomis pačiomis kelnėmis arba sijonu, o keisti tiktai aprangos dalį aukštyn nuo juosmens. O jeigu dar savo įvaizdį kasdien papildysime kokiais nors naujais aksesuarais, - šalikėliu, šilkine skarele, originalia kepuraite, - niekam nė į galvą neateis, kad kelnės - vakarykščios.

Menas pasirinkti drabužius taip, kad apsirengusios jais visada atrodytumėm skoningai - dovana, kuria apdovanotos ne visos. Tad jeigu mums tinkamo rūbo pasirinkimo problema kasdien darosi vis sunkesnė, metas imtis ryžtingų veiksmų. Jei nepasitikime savo pačių jėgomis, nevenkime pasitarti su geranoriškomis draugėmis, su stilistais. Jie padės mums suderinti savąją aprangą pagal mūsų kūno sudėjimo ypatumus ir amžių.