Ligos sukėlėjai nosį ir prienosinius ančius jungiančiais keliais patenka į šalia nosies esančias ertmes.

Šią ligą skatina individualios gleivinės savybės ir nusilpusi imuninė sistema. Prienosinių ančių uždegimą spartina maudantis (ar tiesiog prausiantis) į nosį patekęs vanduo su ypač virulentišku (t.y. gebančiu sukelti ligą) sukėlėju.
Jeigu yra supūliavusių dantų, tai tuomet infekcija iš pat pradžių gali būti pūlinga.

Dažniausiai yra pažeidžiami viršutinio žandikaulio antis ir akytkaulis, rečiau - kaktinis ir pleištinis ančiai. Pirmiausia paburksta gleivinė ir susidaro gleivių, vėliau dėl bakterinės infekcijos atsiranda pūlingų išskyrų, nutekančių į ryklę.

Pagal požymius galima iš dalies nustatyti prienosinių ančių pažeidimo vietą.

Viršutinio žandikaulio ančio ir akytkaulio uždegimui būdingas rytinis ir priešpietinis viršutinio žandikaulio ir tos pačios kaktos pusės skausmas arba skausmas už akies obuolio. Skausmas stiprėja lenkiantis ir dėl spaudimo kosint ar tuštinantis; iš užsikimšusios nosies gausiai teka gleivės.

Kai yra kaktinio ančio uždegimas, ypač skauda viršutinį akies kampą, stipriau - lenkiantis. Perkusuojant (stuksenant) ta kaktos vieta yra skausminga.

Sergant pleištinio ančio uždegimu, priešingai, skausmas būna bukas, plintantis į pakaušį.

Su kuo galima supainioti sinusitą, t.y. kokios kitos ligos gali būti įtariamos esant prienosinių ančių uždegimui:

- migrena su vienos pusės galvos skausmu, pykinimas;

- glaukoma;

- mažas arba didelis arterinis kraujospūdis (skauda pakaušį);

- veido nervo skausmas, trišakio nervo neuralgija ir skausmo priepuoliai;

- kaklinės stuburo dalies patologija, kai skausmas nuo sprando kyla aukštyn;

- piktnaudžiavimas skausmą malšinančiais vaistais.
Negydant sinusito, gali kilti tokios komplikacijos:

- infekcijos prasiskverbimas į šalia esančius audinius;

- kaulo supūliavimas;

- perėjimas į lėtinį uždegimą.

Dažniau būna viršutinio žandikaulio ančių ir akytkaulio ląstelių lėtinis uždegimas.

Pasitaiko dvi prienosinių ančių uždegimo formos. Kai yra lėtinis pūlingas uždegimas, ančius tenka praplauti ir į juos suleisti antibiotikų. Jeigu ir tai nepadeda, tuomet neišvengiama operacija.

Antroji šios ligos forma - polipai (taip vadinami susidarę gleivinės dariniai, kai išveša gleivinė). Ši liga dažnesnė astma sergantiems ligoniams.

Pagrindiniai polipų simptomai yra bukas galvos skausmas, susilpnėjusi uoslė, katarinis ryklės uždegimas ir pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį; nosis nuolat būna “užsikimšusi”. Tokiu atveju labai padeda tokia liaudiška priemonė: vieną gramą mumijaus ištirpinti penkiuose šaukštuose virinto vandens ir keletą kartų per dieną šį tirpalą lašinti į nosį.

Polipų atveju rekomenduojama ryte, nevalgius, išgerti mumijaus tirpalo (2 g 10-čiai šaukštų virinto vandens). Gydymo kurso trukmė - 10 dienų, po to 5 dienų pertrauka. Iš viso gali prireikti 3-4 kursų.

Jeigu susirgote prienosinių ančių uždegimu, padėti sau galite vartodami daug eterinių aliejų turinčias daržoves, darydami inhaliacijas. Eteriniai aliejai ir aštraus kvapo aromatinės medžiagos (jų gausu ridikuose, svogūnuose, česnakuose, poruose bei krienuose) naikina bakterijas ir grybelius.

Labai palankiai veikia ir mentolio, kamparo ar eukalipto aliejaus inhaliacijos.

Vaisiai, salotos, šviežių bei trumpai virtų daržovių patiekalai stiprina imuninę sistemą ir spartina gijimo procesą.

Be to, žinotina, kad kvėpavimas ramunėlių nuoviro garais (vieną valgomąjį šaukštą ramunėlių žiedų suberiama į pusę litro verdančio vandens) gerina medžiagų apykaitą gleivinėje, todėl nosis taip smarkiai nebeužsikemša. Tačiau jei prienosinių ančių uždegimas tapo lėtiniu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kyla pavojus, kad pūliai gali būti išnešioti po visą organizmą (pavyzdžiui, gali patekti į inkstus).