Kodėl taip atsitinka, gali nustatyti gydytojas, remdamasis kraujo ir šlapimo analizių rodmenimis. Jis gali paskirti gydymą arba rekomenduoti profilaktiką. Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pūslelinė infekcija paūmėjo dėl vitaminų stokos, rekomenduotini multivitaminų preparatai, susilpnėjus imunitetui - ženšenio, ežiuolės, eleuterokoko antpilai.

Kadangi ši infekcija dažniausiai paūmėja dėl peršalimo, tai būtent jo reikia labiausiai ir vengti. Vasarą galima greitai peršalti suvalgius per daug ledų, atsigėrus pernelyg šalto gėrimo, per ilgai pabuvus šaltame jūros vandenyje. Tad karštomis dienomis, ypač sukaitus kūnui, reikia stengtis atsivėsinti labai atsargiai.

Kai kuriems žmonėms pūslelinės infekcijos paūmėjimą sukelia saulė. Taip atsitinka dėl padidėjusio organizmo jautrumo ultravioletiniams spinduliams, sergant kepenų arba antinksčių ligomis, stingant tam tikrų medžiagų. Pūslelinės infekcijos paūmėjimą gali paskatinti vartojami vaistai, pavyzdžiui, sulfanilamidai, kai kurie antibiotikai, šlapimo skyrimąsi stimuliuojantys preparatai. Panašiai galima pasakyti ir apie kai kuriuos eterinius aliejus, kosmetikos ir higienos priemones. Pastebėta, kad dažniau taip atsitinka žmonėms, turintiems ploną, švelnią, odą, ypač su daugybe apgamų. Siekiant išvengti pūslelinės infekcijos paūmėjimo, visais minėtais atvejais patartina nesikaitinti saulėje vidurdienį ir reguliariai naudoti priemones, saugančias odą nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Ypač svarbu apsaugoti nuo jų lūpas.

Kartais net ir labai saugantis nepavyksta išvengti pūslelinės infekcijos paūmėjimo. Tuomet labai svarbu kuo greičiau užkirsti jai kelią. Pajutus pirmuosius paūmėjimo požymius (dilgčiojimą, peršėjimą, niežulį), reikia patepti lūpas antivirusiniu tepalu. Paūmėjus pūslelinei infekcijai, reikia ypač vengti peršalimo. O siekiant apsaugoti artimus žmones nuo užsikrėtimo, reikia griežtai laikytis higienos taisyklių ir vengti artimo kontakto, pvz., nesibučiuoti.