Dėl to arterijos netenka elastingumo, jų sienelės sustorėja, sumažėja kraujagyslių spindis. Tai sukelia kraujo apytakos ir širdies veiklos sutrikimus, taip pat sumažėja minkštųjų audinių aprūpinimas krauju. Ši pavojinga liga dažniausiai pažeidžia širdies, smegenų ir galūnių kraujagysles.
Arbūzus ypač rekomenduojama valgyti tiems žmonėms, kurie serga ateroskleroze, kepenų, inkstų ligomis, podagra arba hipertenzija. Tai veiksminga priemonė, skatinanti tulžies išsiskyrimą, padedanti pasišalinti akmenims iš tulžies pūslės bei kepenų.
Baklažanuose esančios veikliosios medžiagos labai efektyviai mažina “blogojo” cholesterolio koncentraciją kraujyje (net iki 55 procentų), dėl to juos rekomenduojama dažniau valgyti sergant ateroskleroze bei šios ligos profilaktikai. Baklažanai valgomi švieži, sūdyti arba marinuoti (kai kuriose šalyse – ir džiovinti). Jų vaisius galima kepti, troškinti, įdaryti mėsos, grybų, daržovių arba ryžių įdarais. Tačiau labiausiai prie baklažanų patiekalų tinka aliejus. Ypač skanūs baklažanų ikrai, kurių lengva pasigaminti namuose.
Reikės dviejų vidutinio dydžio baklažanų, 5-6 skiltelių česnako, trijų šaukštų aliejaus, pagal skonį maltų juodųjų pipirų, šlakelio citrinos sulčių arba vieno arbatinio šaukštelio obuolių acto ir žiupsnelio druskos.
Gerai nuplautus baklažanus kepti orkaitėje, kol susiraukšlės ir paruduos jų odelė. Po to juos perpilti šaltu vandeniu ir nulupus pertrinti per sietelį arba sumalti mėsmale. Česnaką kuo smulkiau supjaustyti ir sutrinti kartu su druska. Tada sudėti baklažanų tyrę ir po truputį pilant aliejų sukti tol, kol susidarys vientisa masė. Paruoštus baklažanų ikrus parūgštinti citrinos sultimis arba natūraliu obuolių actu, įberti maltų pipirų, pagal skonį pasūdyti ir gerai išmaišyti.
Gudobelės vaisiai. Pusę kilogramo gerai sunokusių gudobelės vaisių sumaigyti mediniu grūstuvėliu, įpilti pusę stiklinės vandens, gautą masę pašildyti iki 40 laipsnių temperatūros, ir sulčiaspaude išspausti sultis. Jas gerti tris kartus per dieną po vieną arbatinį šaukštą, likus pusvalandžiui iki valgio.
Žalioji arbata veiksmingai mažina arterinį kraujo spaudimą pradinėje hipertenzijos stadijoje, padeda sumažinti “blogojo” cholesterolio koncentraciją kraujyje ir labai pagerina sergančiųjų ateroskleroze savijautą. Plikant žaliąją arbatą, vienam litrui 90-95 laipsnių temperatūros (ne verdančio!) vandens imama pusantro gramo arbatžolių.
Miško žemuogės. 20 gramų smulkintų žemuogių lapų užplikyti 200 mililitrų verdančio vandens, 5-10 minučių pavirinti ant mažos ugnies, uždengtame inde palaikyti dvi valandas ir nukošti. Gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Žemuogės lapuose esančios veikliosios medžiagos skatina šlapimo išsiskyrimą; be to, jos padeda kartu su druskomis ir šlakais iš organizmo pasišalinti “blogojo” cholesterolio pertekliui.
Baltagūžiai kopūstai. Gerti šviežias baltagūžių kopūstų lapų sultis (po pusę stiklinės, likus 15 minučių iki valgio).
Cukrinė laminarija (jūros kopūstai). Per dieną suvartoti pusę arbatinio šaukštelio į miltelius sutrintų džiovintų jūros kopūstų.
Pastaba. Cukrinės laminarijos negalima vartoti nėščioms moterims, taip pat žmonėms, sergantiems nefritu, diateze, dilgėline arba lėtiniu rinitu (sloga).
Svogūnai. Vieną didelį (apie 100 gramų) svogūną nulupti, smulkiai sutarkuoti, užberti stiklinę smulkaus cukraus ir išmaišyti. Gautą masę sudėti į indelį, jį sandariai uždengti ir palikti kambario temperatūroje 3-4 paras. Šią priemonę vartoti po vieną valgomąjį šaukštą kas tris valandas; gydymosi kurso trukmė – keturios savaitės.
Vaistinė melisa. Joje esančios veikliosios medžiagos puikiai slopina nervų spazmus, gerina smegenų veiklą, mažina galvos svaigimą ir slopina ūžimą ausyse. Šviežių arba džiovintų melisos lapų rekomenduojama įmaišyti į vaistažolių nuovirus arba pasigaminti tokios gydomosios arbatos: vieną valgomąjį šaukštą smulkintų lapų užplikyti 200 mililitrų verdančio vandens ir indą sandariai uždengus palikti 15 minučių, kad prisitrauktų. Vaistinės melisos preparatus bei nuovirus galima vartoti gana ilgai, nesibaiminant neigiamo pašalinio poveikio.
Aviečių uogas (šviežias arba džiovintas) liaudies medicinos žinovai rekomenduoja vartoti kaip priemonę, stabdančią aterosklerozės vystymąsi.
Krienai. 250 gramų krienų šaknų gerai nuplauti, tuojau pat nusausinti (vandenyje laikyti negalima!) ir stambiai sutarkuoti. Gautą tyrelę užpilti trimis litrais verdančio vandens ir indą sandariai uždengus 20 minučių pavirinti ant mažos ugnies. Tada atvėsinti ir nukošti. Gerti tris kartus per dieną po pusę stiklinės.