Kriptorchidizmas yra dažna įgimta vyrų naujagimių anomalija. Tyrimai parodė, kad kriptorchizmas yra susijęs su dideliu vyrų nevaisingumo paplitimu, nes beveik 10% vyrų, turinčių vaisingumo problemų, yra sirgę kriptorchizmu. Tačiau kriptorchizmo, sukeliančio vyrų nevaisingumą suaugus, patogenezė dar nėra visiškai suprantama.
Prof. Guo Jingtao iš Kinijos mokslų akademijos Zoologijos instituto, bendradarbiaujant su Pekino universiteto trečiosios ligoninės ir Pekino universiteto pirmosios ligoninės mokslininkais, neseniai atliko sistemingus tyrimus, siekdamas iššifruoti spermatogeninio nepakankamumo patogenezę sergant kriptorchizmu.
Tyrimas publikuojamas žurnale Ląstelių ataskaitų medicina.
Iš viso į šį tyrimą buvo įtraukti 46 suaugę pacientai, sergantys kriptorchizmu, atliekant vienos ląstelės transkriptominę sėklidžių audinio seką, histologinį patvirtinimą ir sėklinio plazmos sekrecinio baltymo tyrimą.
Rezultatai parodė, kad sergant kriptorchizmu spermatogenezės sutrikimą daugiausia lemia spermatogonijų savaiminio atsinaujinimo ir diferenciacijos problemos.
Tyrėjai taip pat ištyrė kitų sėklidžių ląstelių, įskaitant imunines ląsteles, vaidmenį ir nustatė, kad putliosios ląstelės yra aktyvuojamos ir išskiria tam tikras molekules, kurios prisideda prie sėklidžių fibrozės.
Be to, padidėjęs tam tikrų baltymų kiekis sėklinėje plazmoje, pvz., chimazės, CXCL8 ir PINP, rodo putliųjų ląstelių aktyvaciją ir fibrozę asmenų, sergančių kriptorchizmu, sėklidėse.
Šios išvados suteikia vertingų įžvalgų apie sėklidžių ligos vystymąsi ir gali padėti priimti medicininius sprendimus dėl kriptorchizmo.
„Manome, kad pažangiausia omikos technologija gali padėti mums išsamiai ištirti patofiziologinius vyrų nevaisingumo mechanizmus, atrasti naujas tikslines molekules ir pateikti svarbias gaires kuriant individualizuotas ir laipsniškas diagnostikos ir gydymo strategijas“, – sakė prof.
Komanda naudos dirbtinį intelektą, kad nustatytų, apibūdintų ir imituotų atskirų vyrų, sergančių nevaisingumu, klinikinius skirtumus. Anot prof. Guo, būsimomis studijomis bus siekiama tiksliai nustatyti naujus intervencijos mechanizmus ir tikslus, kad būtų lengviau atlikti mokslinius tyrimus ir plėtrą bei klinikinę praktiką, skirtą aukštos kokybės inovacijų vertimui.