Švedai vis labiau sensta. Prieš trisdešimt metų 85–90 metų amžiaus žmonės buvo reti, bet dabar dauguma sulaukia tokio amžiaus, o du procentai ant savo gimtadienio torto mato net 100 žvakių.
„Šimtmečiai yra amžiaus grupė, kurios dabar daugėja“, – sako Karin Modig, Karolinska Institutet Aplinkos medicinos instituto docentė, tyrinėjanti senėjimą ir sveikatą.
Tyrime, paskelbtame žurnale GeroScienceji ir jos kolegos rodo, kad jau ankstyvo senėjimo metu galima nuspėti, kas turi didžiausią galimybę tapti labai senu. Tyrimas pagrįstas maždaug 44 000 švedų, kuriems 1985–1996 m. buvo tikrinama sveikata, 64–99 metų amžiaus. Iš jų 1 224 asmenys gyveno iki 100 metų.
„Rezultatai rodo, kad labai senti nėra tik atsitiktinumas; atrodo, kad tai taip pat susiję su gyvenimo būdu“, – sako Modigas.
Žvelgdami į žinomus biologinius žymenis, anksčiau susijusius su senėjimu ir ligomis, mokslininkai nustatė, kad šimtamečių žmonių sveikata buvo geresnė nei jų bendraamžių, kuriems jau buvo 60 metų. Visi, išskyrus du, iš dvylikos tirtų biomarkerių, gali būti susiję su padidėjusia tikimybe sulaukti 100 metų. Mažas geležies kiekis sumažina tikimybę, kaip ir mažas bendras cholesterolio kiekis, kuris gali būti ligos procesų organizme žymuo.
Keturi iš biomarkerių išsiskyrė kaip ypač svarbūs: kreatinino kiekis, rodantis inkstų sveikatą, beveik visada buvo normalus sulaukus 60 metų tiems, kurie gyveno iki 100 metų. Tas pats pasakytina apie kepenų žymenis ir šlapimo rūgšties kiekį, kuris yra uždegiminių procesų žymuo. Asmenys, turintys mažiausią šlapimo rūgšties kiekį, turėjo keturių procentų tikimybę gyventi iki 100, o tie, kurių šlapimo rūgšties kiekis buvo didžiausias, turėjo 1,5 procento. Cukraus kiekis kraujyje taip pat retai viršydavo 6,5 mmol/l.
Rezultatai rodo, kad pakeitus gyvenimo būdą gali būti įmanoma padidinti tikimybę gyventi iki 100, – mano ji.
„Tuo pačiu metu gyvenimas nėra gyvenimas pagal algoritmą, kiekvienas turi rasti balansą tarp rizikos veiksnių ir sveikatos veiksnių“, – sako ji.