Tyrėjai aptaria ląstelių uždegimą, atskleistą retos neurodegeneracinės būklės metu

Tyrėjai aptaria ląstelių uždegimą, atskleistą retos neurodegeneracinės būklės metu

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Ligoninių ligonių (SickKids) mokslininkai nustatė, kad imuninės ląstelės uždegimas iš dalies gali būti atsakingas už kai kuriuos sunkius simptomus retų genetinių būklių, vadinamų lizosomų saugojimo ligomis (LSD), grupėje.

LSD turi įtakos maždaug vienam iš 7700 gyvų gimimų visame pasaulyje. Vaikai, sergantys šia liga, paprastai pasireiškia jauname amžiuje su progresuojančia neurodegeneracija. Daugelis vaikų, sergančių LSD, miršta per anksti, o dabartinis gydymas yra skirtas simptomų valdymui.

Iki šiol makrofagų vaidmuo imuninėje sistemoje ir LSD nebuvo gerai žinomas, tačiau nauji tyrimai, paskelbti m. Gamtos ląstelių biologija vadovaujama dr. Spenceris Freemanas, ląstelių biologijos programos mokslininkas, Ruiqi Cai, vyresnysis doktorantas ir pirmasis tyrimo autorius, ir Ori Scott, pereinamojo laikotarpio ląstelių biologijos programos mokslininkas ir imunologijos ir alergijos skyriaus personalo gydytojas , nustatė, kad makrofagų uždegimas gali prisidėti prie LSD simptomų.

Makrofagų ląstelės paima ir virškina daug maistinių medžiagų, kad padėtų normaliai imuninės sistemos veiklai. Kad suskaidytų ir perdirbtų šias maistines medžiagas, ląstelės remiasi mažytėmis organelėmis, vadinamomis lizosomomis. Kai veikia, lizosoma gali suskaidyti didelius cukrus į mažus cukrus, kurie vėliau naudojami kaip energijos šaltinis. Esant LSD, šios makrofagų lizosomos išsipučia ir prisipildo atliekų.

Paskelbdami šias išvadas, Freemanas, Cai ir Scottas aprašo, kaip LSD veikia imuninę sistemą ir kaip uždegimo mažinimas gali pagerinti LSD sergančių vaikų simptomus arba užkirsti jiems kelią.

Kuo skiriasi makrofagai pacientams, sergantiems LSD?

LSD makrofaguose patinusios lizosomos stengiasi išvengti sprogimo ir turinio išsiliejimo – dėl to ląstelė žūtų. Norėdami tai padaryti, lizosomos atidaro kanalą, per kurį iš lizosomų pašalinamas natris, o po to vanduo, kad jos būtų mažesnės. Tai sukuria pranešimą: lizosoma ir ląstelė patiria stresą.

Tada įtempti makrofagai siunčia „SOS“ signalą, išskirdami medžiagą, vadinamą MCP-1 (monocitų chemoattraktanto baltymas 1), kuri sako kitiems makrofagams: „Prašau ateiti ir padėti“. Dėl to į audinį persikelia daug daugiau makrofagų. Kai audinyje yra per daug makrofagų ir jie visi išskiria MCP-1, tai gali sukelti uždegimą ir pažeisti audinį.

Kaip jūsų išvados gali padėti pacientams, sergantiems LSD?

Mūsų išvados rodo, kad natrio kanalo arba MCP-1 receptoriaus blokavimas makrofaguose gali sumažinti uždegimą ir audinių pažeidimus LSD. Jau yra vaistų, skirtų šioms molekulėms, kai kurie iš jų naudojami kitoms uždegiminėms ligoms, tokioms kaip reumatoidinis artritas, gydyti. Mes planuojame išbandyti šiuos vaistus ikiklinikiniuose modeliuose ir, tikimės, rezultatus paversime klinikiniais tyrimais pacientams, sergantiems LSD.

Ištyrę, kas sukelia sunkius simptomus vaikams, sergantiems LSD, galime nustatyti geresnius gydymo būdus pacientams, kuriuos paveikė šios niokojančios sąlygos.

Kokie tolesni jūsų tyrimo žingsniai?

Mes ir toliau tiriame, kaip lizosoma reguliuoja makrofagų funkciją ir uždegimą sergant LSD ir kitomis ligomis, įskaitant neurodegeneracines ligas. Tikimės, kad suprasdami lizosomų disfunkcijos ir uždegimo molekulinius mechanizmus galime nustatyti naujus vaistų kūrimo tikslus ir pagerinti pacientų, sergančių LSD ir kitomis susijusiomis ligomis, pvz., Parkinsono liga, gyvenimo kokybę.

Kai tiriame asmenis, sergančius retomis vaikų ligomis, nauda pasiekiama ne tik šiems asmenims ir jų šeimoms, bet ir visiems, nes geriname žinias apie žmogaus biologijos sudėtingumą.