Neseniai atliktas Suomijos tyrimas parodė, kad geras fizinis pasirengimas nuo vaikystės iki paauglystės yra susijęs su geresne psichine sveikata paauglystėje. Šie rezultatai yra reikšmingi ir laiku gauti, nes psichikos sveikatos problemos šiuo metu yra didelis visuomenės iššūkis, paveikiantis iki 25–30 % jaunų žmonių. Šios išvados rodo, kad fizinio pasirengimo gerinimas nuo vaikystės gali padėti išvengti psichinės sveikatos problemų.
Straipsnis publikuojamas žurnale Sporto medicina.
Jyväskylä universiteto Sporto ir sveikatos mokslų fakulteto ir Rytų Suomijos universiteto Biomedicinos instituto atliktame tyrime 241 paauglio fizinis pasirengimas buvo stebimas nuo vaikystės iki paauglystės aštuonerius metus. Tyrimas parodė, kad geresnė širdies ir kvėpavimo sistemos būklė ir jos pagerėjimas nuo vaikystės iki paauglystės buvo susijęs su mažiau streso ir depresijos simptomų paauglystėje.
Be to, tyrimas parodė, kad geresnis motorinis tinkamumas nuo vaikystės iki paauglystės buvo susijęs su geresnėmis pažinimo funkcijomis ir mažiau streso bei depresijos simptomų. Tačiau ryšys tarp motorinio pasirengimo ir depresijos simptomų buvo silpnesnis nei ryšys tarp kardiorespiracinio tinkamumo ir depresijos simptomų. Paauglystėje išmatuotas ekrano laikas iš dalies paaiškino kardiorespiracinio tinkamumo ir motorinio tinkamumo ryšį su psichine sveikata.
Šios išvados skatina investicijas į fizinį pasirengimą ankstyvame gyvenime, kaip galimą strategiją, padedančią sumažinti psichinės sveikatos ir pažinimo problemas paauglystėje.
„Susirūpinimas dėl mažėjančio vaikų ir paauglių fizinio pasirengimo yra tikras. Tačiau dėmesys buvo skiriamas fizinei sveikatai”, – sako Eero Haapala, Jiveskilės universiteto Sporto ir sveikatos mokslų fakulteto sporto ir mankštos medicinos vyresnysis dėstytojas.
„Mūsų rezultatai turėtų paskatinti politikos formuotojus, taip pat tėvus ir globėjus visapusiškiau suvokti fizinio pasirengimo svarbą, nes prastas fizinis pasirengimas gali padidinti psichinės sveikatos iššūkius ir pabloginti pažinimo įgūdžius, reikalingus mokymuisi.
„Visa visuomenė turėtų remti vaikų ir paauglių fizinio pasirengimo ugdymą didindama fizinį aktyvumą mokykloje, laisvalaikiu ir pomėgiais“, – sako Haapala.
Šis tyrimas pagrįstas išilginiais duomenimis, gautais iš tebevykstančio vaikų fizinio aktyvumo ir mitybos (PANIC) tyrimo, atliekamo Rytų Suomijos universiteto Biomedicinos institute ir vadovaujant profesoriui Timo Lakka. Tyrimo metu aštuonerius metus nuo vaikystės iki paauglystės buvo stebimas 241 asmens fizinis pasirengimas. Psichikos sveikatos vertinimai buvo atliekami paauglystėje. Tyrimas buvo paskelbtas Sports Medicine.
PANIKOS tyrimas yra Rytų Suomijos universiteto Metabolinių ligų tyrimų bendruomenės dalis. Mokslininkų bendruomenė yra skirta pagrindinių kardiometabolinių ligų tyrimui.
Naudodama genetiką, genomiką, transliacinius tyrimus ir gyvenimo būdo intervencijas, bendruomenė siekia pateikti patikimų įrodymų apie ligos mechanizmus ir paankstinti diagnozę, prevenciją ir individualų gydymą. Mokslininkų bendruomenę sudaro 20 tyrimų grupių, apimančių pagrindinius tyrimus ir pacientų priežiūrą.