Hario Perkinso medicinos tyrimų institute Perte atlikti tyrimai parodė, kad priešvėžinių vaistų vartojimas šimtą kartų mažesnėmis dozėmis nei standartiniai protokolai gali pagerinti naviko atsaką į imunoterapiją.
Perkinso vėžio mikroaplinkos vadovė, profesorė Ruth Ganss iš Vakarų Australijos universiteto (UWA), teigė, kad naujasis tyrimas parodė alternatyvų būdą didelėms priešvėžinių vaistų dozėms kovoti su sunkiais vėžiniais susirgimais, tokiais kaip melanoma, smegenų vėžys ar kasos vėžys.
Prof. Ganssas paskyrė savo gyvenimą kietųjų navikų mikroaplinkos tyrimams. Šią mikroaplinką sudaro „lipnūs“ atraminiai audiniai ir kraujagyslės, kurios maitina vėžį ir daro naviką neprasiskverbiantį su vėžiu kovojantiems vaistams ir imunoterapijai.
Naujausias prof. Ganss tyrimas, paskelbtas šią savaitę Klinikinių tyrimų žurnalasparodė, kad gerokai sumažinus priešvėžinių vaistų dozę, auglys iš pradžių didėjo, bet vėliau normalizavosi naviką supančios kraujagyslės, todėl imunoterapija gali prasiskverbti į naviką ir būti veiksmingesnė.
„Mus dominantys vaistai nuo vėžio jau yra kliniškai patvirtinti, tai atveria mums galimybę pasiūlyti pacientams naujus dozavimo ir laiko nustatymo protokolus“, – sakė prof. Ganssas.
„Mūsų klinikinius bendradarbius sužavėjo rezultatai, rodantys alternatyvų vaistų ir imunoterapijos kartu skyrimo metodą.
„Kitas mūsų tyrimo etapas – klinikinis tyrimas, kurio metu analizuosime audinių mėginius pacientams, sergantiems šiais sunkiai gydomais vėžiniais susirgimais.
„Mano komanda ir aš džiaugiamės, kad radome naujų būdų, kaip moduliuoti vėžio kraujagysles jau kliniškai patvirtintais vaistais, ir dabar, tikėkimės, galime pasiekti geresnių, veiksmingesnių gydymo būdų labai ligoniams ir prailginti jų gyvenimą.
Dar du mokslininkai iš Perkinso, profesorius Jonas Nilssonas, Melanomos atradimo vadovas, ir profesorius Alistair Forrest, sistemų biologijos ir genomikos vadovas, taip pat mokslininkai iš JAV ir Vokietijos.