Santykių ekspertė psichiatrė Ana Isabel Sanz pasakoja apie šią praktiką, mažinančią nuo jos kenčiančių žmonių savivertę.
Naujos technologijos lėmė savitas formas ir kartais labai disfunkcinis požiūris į tarpasmeninius santykiusypač visada konfliktuojančiu momentu, kai norisi juos nutraukti. Sąvokos, susijusios su klaidingais emocinio santykio būdais, kaupiasi chaotiškai, atspindintys labai naują tikrovę: vaiduokliškumas, uždengimas, pridengimas, kišenėmis… Daktarė Ana Isabel Sanzpsichiatras ir psichoterapeutas, besispecializuojantis emocinių santykių ir nerimo srityse bei Ipsio psichiatrijos instituto direktorius, bando sutvarkyti šią terminiją.
Taip jis kalba apie prisidengimą, kuris reiškia sudėtingą elgesį, kurio metu, pirma, staigus santykių su kitu žmogumi nutraukimas be jokio paaiškinimo ir tuo pat metu blokuoti bet kokį kontaktinį kanalą su ja (socialiniai tinklai, žinutės, pokalbiai, forumai, telefonas, el. paštas…).
Tai dviejų veiksmų derinys emociškai agresyvus į tuos, kurie jį kenčia, kurie liko be galimybės suprasti išsiskyrimą ir dėl to jo įveikti. Prisidengusi auka gali likti užsikabinęs šiuose santykiuosesvarsto kodėl ir jaučiasi kaltas dėl to, kas atsitiko.
Priežastys, dėl kurių žmogus apsirengia
Pirmoji priežastis, kurią nurodo specialistė Ana Isabel Sanz, yra ta nenorėdamas susidurti su pasekmėmis nepatogius jausmus, kylančius dėl jūsų sprendimo nutraukti santykius. „Pridengimas reiškia nebaudžiamą būdą neduoti paaiškinimų išvengti nemalonumų ir blogų akimirkų dėl galimo paliktojo diskomforto“, – patikslina Sanzas. O užsimaskavimą praktikuojančiam žmogui būdingas a atsakomybės ir empatijos trūkumas kito asmens atžvilgiu.
Bet gali būti labiau sukti motyvai dingti iš kito žmogaus gyvenimo nesuteikiant jam galimybės atsakyti. Ir, kaip aiškina ekspertas, priežastis „gali būti a paprastas apatijos ar bailumo požymis“, bet taip pat galite eiti toliau, nurodydami „aiškus noras pakenktikartais giliai, o ne prisiimti atsakomybę už savo sprendimą žiūrėdamas jiems į akis ir kurdamas diskursą apie jų sprendimą. O prisidengimas reiškia galimos atsakomybės per skyrybą perdavimą kitam asmeniui, bet, svarbiausia, atimti iš jūsų teisę suprasti priežastis.
Būtina atpažinti apsirengėją, kad netaptumėte jo auka, nors, kaip aiškina Ana Isabel Sanz, „dar anksti sukurti psichologinį profilį tokio tipo žmonių. Apie juos galima pasakyti, kad „jie yra subjektai, visiškai negerbiantys kitų emocijų, arba tai, kas paprastai vadinama labai žema empatija“. Be to, „tai asmenys, turintys mažas bandymas užmegzti ryšius minimaliai stabilus. Jie taip pat negali prisiimti atsakomybės ir įsipareigojimų emociniuose santykiuose ir paprastai atsisako prisiimti vieną iš pagrindinių bet kokių žmogaus emocinių mainų pareigų: paaiškinkite savo priežastis kai jie priima sprendimą atsisakyti daugiau ar mažiau pažengusio abipusio pažinimo projekto“, – sako Sanzas.
Psichologinės kančios nuo prisidengimo pasekmės
Žala ją patyrusiam asmeniui priklausys nuo lūkesčių nusėdęs toje santykių užuomazgoje ir paveikto asmens situaciją bei savybes. Atsižvelgiant į tai, poveikis gali svyruoti nuo nemalonaus anekdoto iki a giliai žalojanti patirtis tai turi įtakos asmeninei savigarbai, gebėjimui liūdėti ir būsimiems emociniams požiūriams“, – perspėja ekspertas.
Ir tiems žmonėms, kurie šiek tiek įnešė labai dideli lūkesčiai tame santykių projekte arba tie, kurie išgyvena sunkų asmeninį momentą, prisidengia „gali atsiverti sunkiai detalizuojama dvikova ir rimtai abejoja jo verte ir asmenine pagarba.
Šiuo metu rizika nukentėti nuo tokio pobūdžio praktikos yra padidėjusi dėl komunikacijos kanalų beasmeniškumas naujausias. Pasimatymų programėlės arba interneto anonimiškumas gali sukelti nejautrų elgesį, palankiai vertinant „puses paviršutiniškesnis ir neatsakingesnis žmonių, kurie užmezga ryšį su kitu asmeniu“, – sako Sanzas.
„Be abejo, prie to prisideda ir kibernetinis pasaulis nebūkime skaidrūs ar nuoseklūs mūsų požiūriu į kitus. To žinojimas taip pat padeda pakoreguoti lūkesčius, ką šie kanalai gali mums pasiūlyti ir ką jie gali sužlugdyti“, – apibendrina ekspertas.