Toks maistas nepraranda savo populiarumo ir dabar. Gyvuoju maistu vadinami:
– žali, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės;
– sudygę grūdai, riešutai, želmenys;
– vaisių ir daržovių sultys;
– kiti produktai, kuriuos sudaro vanduo ir fermentai.
Vienas iš labiausiai vertinamų produktų yra daigai, kuriuose gausu fermentų, labai reikalingų maistui virškinti ir pasisavinti, vitaminų, mineralų, proteinų ir deguonies. Daigai suteikia žmogui labai daug jėgų, nes būtent augalui dygstant suaktyvėja gyvybinė energija, be to, juose yra visų medžiagų, būtinų augalui vystytis.
Nustatyta, kad sudygusiose sėklose yra 347 kartus daugiau vitaminų negu užaugusiame augale.
Tyrimais įrodyta, kad sudygusiose pupelėse ir kitose ankštinėse kultūrose yra tiek pat proteinų, kiek mėsoje.
Daiguose esantis deguonis patenka į kraują ir suaktyvina jo cirkuliaciją, o kartu ir visų organų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.
“Gyvieji” produktai organizme sukelia šarmines reakcijas, kurios sulėtina oksidacijos procesus, skatinančius organizmo senėjimą ir ligų vystymąsi. Šie produktai išvalo organizmą. Manoma, kad jie gali užkirsti kelią vėžiui.
Kaip daiginti grūdus ir sėklas
Kaip minėjome, vienas iš labiausiai vertinamų produktų yra daigai. Tokį produktą galima pagaminti namų sąlygomis.
Pirmiausia grūdai arba sėklos pamirkomi, o po to drėkinami, kad juose suaktyvėtų gyvybiniai procesai. Daiginti galima praktiškai visas grūdines ir ankštines kultūras, daržovių sėklas, riešutus. Bet dažniausiai daiginami kviečiai, rugiai, lęšiai, pupelės, grikiai, saulėgrąžos, žirniai, ridikėliai.
Grūdai arba sėklos suberiami į stiklainį ir užpilami vėsiu vandeniu taip, kad žaliavą jis apsemtų maždaug 6-7 cm. Indas uždengiamas marle, jo kaklelis aprišamas. Po 6-12 valandų vanduo nupilamas: jis įgavęs tamsią spalvą, kartoką skonį ir specifinį kvapą. Šiame vandenyje daug kenksmingų medžiagų, kurių buvo grūduose. Grūdai plaunami tol, kol nuo jų nubėgęs vanduo pasidaro visiškai skaidrus. Tuomet stiklainis paverčiamas ant šono ir uždengiamas, kad grūdai būtų visiškoje tamsoje, bet gautų pakankamai oro.
Daiginami grūdai 3 kartus per dieną nuplaunami vėsiu vandeniu, neišbėrus jų iš indo. Jeigu plaunama rečiau, dygimo procesas sulėtėja.
Stambios sėklos, kurios gali pernelyg išdžiūti (pupelės, stambūs žirniai) plaunant 3-5 minutes pamirkomi vandenyje.
Plovimui panaudotame vandenyje yra nemažai naudingų medžiagų, todėl rekomenduojama juo skiesti sultis arba laistyti augalus.
Nuplovus grūdus, vandenį reikia išvarvinti iki paskutinio lašo, nes jo likučiai gali sukelti puvimo procesus daiginamoje žaliavoje.
Paprastai daigai prasikala per 3-5 dienas. Sudygusi žaliava užpilama vandeniu, kuris po to nupilamas drauge su paviršiuje plūduruojančiais sėklų lukštais.
Stiklainis su žaliava 2 dienas laikomas ant palangės, kad daigai šviesoje gautų chlorofilo ir sužaliuotų. Bet palaikius 3 ar daugiau dienų, želmenys įgauna kartų skonį.
Pagamintas produktas laikomas šaldytuve ir valgomas kiekvieną dieną: jo dedama į sriubas, salotas, antruosius patiekalus.
Kadangi šiame produkte yra labai daug fermentų, tai jis pagerina sunkiai virškinamo maisto pasisavinimą, malšina puvimo procesus žarnyne ir padeda pasišalinti toksinėms medžiagoms, kurių būna mėsoje.
Žodžiu, sudygę grūdai normalizuoja biocheminį ir energetinį balansą žmogaus organizme.
Želmenų salotos
Sumaišomos keleto rūšių daigintos sėklos: rugiai, kviečiai, saulėgrąžos, ridikėliai ir t.t. 2 valandas palaukiama, kad susimaišytų kvapai. Po to pasūdoma ir paskaninama aliejumi.
Pupelių daigai su garstyčiomis
Sudygusios pupelės 1-2 minutes pavirinamos, perpilamos šaltu vandeniu ir suberiamos į lėkštę. Garstyčios atskiedžiamos vandeniu, pasūdomos, įdedama natrio gliutamato, acto, aromatinio aliejaus, išmaišoma ir užpilama ant pupelių.
Daigai vietoje prieskonių
Sudygusias ankštinių kultūrų ir daržovių sėklas galima dėti į įvairias salotas arba sriubas. Pavyzdžiui, į bulvienę galima įdėti sudygusių lęšių, į salotas, – riešutų, į padažus – ridikėlių, kurie pasižymi aštroku skoniu ir aromatu.