Prakaitavimas ir jo reikšmė sveikatai

16600

Grožis, buitis

Mes turime milijonus prakaito liaukų.

Tiesa.
Mūsų kūno paviršių dengia maždaug trys milijonai prakaito liaukų, Jos yra dviejų tipų: ekrininės ir apakrininės.

Ekrininės liaukos išsidėsčiusios delnų ir pėdų odos srityse. Šios prakaito liaukos atsiveria tiesiogiai į odos paviršių.

Ekrininių liaukų prakaitą sudaro 99 proc. vandens, o likusią dalį – druskos ir mineralai.

Apakrininės liaukos išsidėsčiusios plaukuotose žmogaus kūno vietose – pažastyse, smilkiniuose, kaktoje, gaktos srityje.

Jos atsiveria į plaukų folikulus, iš kurių prakaitas išsiskiria į išorę. Apokrininių liaukų prakaitą, be vandens ir druskų, sudaro ir baltymai bei riebalai.

Prakaito liaukos yra odos paviršiuje
Neteisinga.
Prakaito liaukos išsidėsčiusios viduriniame odos sluoksnyje, vadinamame derma. Iš kiekvienos liaukos išeina latakėlis, kuris atsiveria į odos paviršių. Šiais latakėliais prakaitas išteka ir išgaruoja.

Širdies vožtuvai kontroliuoja prakaito išsiskyrimą

Netiesa.
Prakaito išsiskyrimą reguliuoja galvos smegenų hipotalaminė sritis, kuri atsakinga už pastovią mūsų kūno temperatūrą.

Jeigu kraujo temperatūra pakyla, įsijungia temperatūros reguliavimo sistema, kuri skatina prakaitavimą, o jeigu kraujas per daug atvėsta, – kūno drebėjimą.

Šiltas oras, nerimas arba baimė, karščiavimas padidina kūno temperatūrą ir tokiu būdu skatina prakaitavimą.

Oda veikia kaip kūno termometras

Tiesa.
Oda yra pagrindinis mūsų kūno organas, reaguojantis į aplinkos temperatūros svyravimus. Kūno temperatūra turi būti apie 37°C.

Jei smegenys gauna signalą, kad kūno temperatūra per aukšta, jos pasiunčia signalą odos kraujagyslėms, išsiplečia poros ir į aplinką išsiskiria daugiau šilumos. Prakaitavimas taip pat suaktyvėja. Garuodamas prakaitas atvėsina odą ir kraują.

Per dieną mūsų organizmas netenka apie 50 ml skysčių

Netiesa.
Mūsų organizmas per dieną netenka apie 2 l skysčių. Jie pašalinami kvėpuojant, su šlapimu, o didžioji dalis – prakaituojant.

Apie 60 proc. mūsų kūno svorio sudaro vanduo, kurio du trečdaliai įeina į kūno ląstelių sudėtį, o likusioji dalis – į kraujo, seilių ir kitų skysčių sudėtį. 

Esant aukštai aplinkos temperatūrai labai svarbu prakaituoti

Tiesa.
Prakaitavimas padeda prisitaikyti prie karščių. Atostogaujant šiltuosiuose kraštuose ar mankštinantis šiltose patalpose gali sutrikti kūno temperatūros kontrolės mechanizmas. Tokiu būdu įvyksta šiluminis ar saulės smūgis. Prakaitas negali išgaruoti nuo odos paviršiaus ir atvėsinti organizmo.

Šilta apranga, persivalgymas ir alkoholiniai gėrimai gali paskatinti šiluminį smūgį. Gausus prakaitavimas,nuovargis, galvos svaigimas ir silpnumas – tai požymiai, bylojantys apie artėjantį šiluminį smūgį.

Jam ištikus prakaitavimas liaujasi, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, pakyla kūno temperatūra. Nukentėjusįjį būtina nurengti, įsukti į vėsią drėgną paklodę ir kuo greičiau vežti į ligoninę. 

Stiprus prakaitavimas gali dehidratuoti organizmą

Tiesa
Gausiai prakaituojant organizmas gali netekti apie 3 l vandens per dieną. Netekus tokio kiekio skysčių, gali įvykti dehidratacija.

Gausiai prakaituojant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių. Troškulys – tai signalas, kad organizmui trūksta vandens.

Geriausia gerti mineralinį vandenį, nes su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir druskų. Sutrikus druskų pusiausvyrai organizme, gali pasireikšti raumenų spazmai, svaigulys, pykinimas, galvos svaigimas.

Dezodorantai sustabdo prakaitavimą

Netiesa.
Dezodorantai sunaikina bakterijas, dėl kurių atsiranda nemalonus prakaito kvapas. Tik dezodorantai, kurių sudėtyje yra aliuminių druskų, šiek tiek sustabdo prakaitavimą, sutraukdami prakaito liaukų poras.

Kai kurie audiniai skatina prakaitavimą
Neteisinga.
Kai kurie audiniai paprasčiausiai blogai sugeria prakaitą, todėl oda sudrėksta. Karštu metu nepatartina dėvėti rūbų iš sintetinių audinių (neilono, akrilino ir kt.). Jie blogai sugeria prakaitą ir nesudaro sąlygų odai vėdintis.

Jau yra naujų sintetinių audinių iš dirbtinio pluošto, leidžiančių prakaitui išgaruoti. Tuomet žmogus nesijaučia suprakaitavęs.

Prakaitas nemaloniai kvepia vos patekęs ant odos

Netiesa.
Grynas prakaitas neturi kvapo. Tik kelias valandas pabuvęs ant odos jis įgauna nemalonų kvapą. Ypač nemalonus apokrininių liaukų išskiriamo prakaito kvapas.

Ant odos esančios bakterijos suskaido prakaite esančius baltymus ir riebalus, todėl atsiranda nemalonus kvapas. Kuo daugiau bakterijų ant odos ir kuo didesnis baltymų ir riebalų kiekis prakaite, tuo kvapas stipresnis ir nemalonesnis.

Pėdų odoje yra daugiausia apokrininių liaukų, be to, avint batus susidaro palankios sąlygos (šiluma ir drėgmė) daugintis bakterijoms, skaidančioms baltymus ir riebalus, todėl kojos įgauna stipriausią ir nemaloniausią kvapą. Jei neavėsite sintetinių kojinių ir pernelyg šiltos avalynės, šios problemos išvengsite.

Nuolatinis gausus prakaitavimas – sveikatos sutrikimo požymis

Tiesa.
Jei sutrinka kūno temperatūros reguliavimo sistema, organizmas gali pradėti gausiai prakaituoti. Tokia būklė vadinama hiperhidroze. Kartais gausiai prakaituoja tik delnai, o kartais – ir visas kūnas. Dėl to žmogus blogai jaučiasi, turi dažnai keisti rūbus.

Gausų prakaitavimą gali sukelti infekcinės ligos ar nervų sistemos veiklos sutrikimai. Sergant šiomis ligomis gausaus prakaitavimo galima išvengti tik išgydžius pagrindinį susirgimą.