Specialistai mano, kad aprūpindamas savo organizmą visomis jam reikalingomis medžiagomis, kiekvienas žmogus galėtų gyventi daugiau kaip šimtą metų.
Šiandien vidutinis žmogaus amžius – 70 metų. Todėl mintis, kad galima gyventi gerokai ilgiau, beje, nekamuojamam įvairiausių negalių, atrodo fantastiška. Bet viskas priklauso nuo mūsų nusiteikimo, gyvensenos ir minčių.
Gyvūnų amžių galima pailginti maitinant juos maistu, kuriame yra visų būtinų elementų. Deja, žmogus nepaiso savo organizmo poreikių, todėl pasmerkia save sunkioms ligoms ir ankstyvai mirčiai.
Ką būtina daryti, kad žmogus kuo ilgiau gyventų?
– Tinkamai kvėpuoti.
– Aktyviai judėti, kad išsivalytų kapiliarai, reguliariai mankštintis, kad sustiprėtų kraujo, limfos bei kitų organizmo skysčių cirkuliacija, ir dirbti fizinį darbą.
– Išsaugoti stuburo tiesumą ir lankstumą.
– Racionaliai maitintis (kad organizmas gautų pakankamai visų būtinų medžiagų).
– Kasdien išgerti po 2,5-3 l skysčių.
– Per parą miegoti ne trumpiau negu 8-9 valandas.
– Išsaugoti organizmo (ląstelių, audinių, organų, sistemų) veiklos fiziologinę pusiausvyrą.
– Ieškoti teigiamų emocijų.
– Turėti svarbių gerų tikslų, kurie pažadina kūrybinę energiją, skatina nuolat mokytis, būti reikalingam, naudingam, nepakeičiamam.
Nuo paties žmogaus priklauso jo gyvenimo trukmė. Rimti tikslai, svarbi veikla, meilė suteikia energijos, padeda išgyventi net didžiausias gyvenimo negandas, maža to – padeda nugalėti net neišgydomą ligą.
Tiesą sakant, neišgydomų ligų nėra, yra tik nenoras pripažinti ligos priežastis ir ieškoti jas pašalinančių priemonių. Kiekvienas žmogus turi kuo daugiau žinoti apie savo sveikatą ir visomis išgalėmis stengtis sau padėti.
Neretai mes nesistengiame suvokti, ką iš tikrųjų galime. Bet mūsų organizmas gali išlikti sveikas tik “vadovaujamas” gerai nusimanančio šeimininko. Blogiausia, kad mes nuo mažens įsiteigiame, jog žmogus gyvena tik 60-70 ar net 50 metų. Toks nusiteikimas, skeptiškumas paverčia niekais visas mūsų pastangas.
Daugelis mokslininkų mano, kad žmogus sensta todėl, kad su maistu gaunamos maisto molekulės, skirtos ląstelėms atsinaujinti, užblokuojamos ir organizmas nebegali jų pasisavinti. Ilgainiui jos tampa niekam nereikalinga “šiukšlių krūva”, kuri užkemša membranas. Būtent toks organizmo užteršimas nepasisavintais baltymais ir skatina ląstelių senėjimą ir priartina žmogaus mirtį.
Todėl sulaukus 25-erių, o juolab 45 metų, reikia būti labai apdairiems:
– neviršyti per parą leistinos 23-25 g baltymų normos;
– atminti, kad lengviau ir geriau pasisavinami natūralūs augaliniai baltymai;
– sulaukus 40-45 metų amžiaus, mažiau valgyti gyvulinių baltymų;
– turėti galvoje, kad kartais naudinga pabadauti bent 24-36 valandas.
Augalinių baltymų šaltinis – įvairūs vaisiai, daržovės, žalumynai, riešutai, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad gyvūnų maistą papildant vitaminais B5, B6 ir nukleininėmis rūgštimis, jų amžius pailgėja 40,4 proc.
Apskritai norint ilgiau išsaugoti jaunystę, labai svarbu organizmą aprūpinti B grupės vitaminais, kurių yra grikiuose, ryžiuose, kukurūzuose, ankštinėse kultūrose, burokėliuose, kepenyse, mielėse.
Kodėl sumažėja organizmo sugebėjimas pasisavinti jam būtinas medžiagas?
Mokslininkai teigia, kad sutrikus ląstelių mitybai sumažėja jų aktyvumas, ir dėl to organizmas pradeda senti. Jie įrodė, kad šis procesas vyksta kintant jungiamajam audiniui ir dėl to sukietėjant visiems organams bei audiniams.
Įrodyta, kad minėtus procesus gali sulėtinti kontrastinis dušas, vandens procedūros, maiste esantys vitaminai C, E, A, D bei būtini mikroelementai: kalcis, fosforas, kalis, geležis, varis, jodas, siera ir kt.
Daugelis šiuolaikinių mokslininkų mano, kad jaunystei išsaugoti svarbu psichologiniai veiksniai.
Žmogaus protas – galinga jėga, galinti įveikti įvairias ligas, ankstyvą senėjimą ir net mirtį. Tereikia tik pasistengti, o už šias pastangas organizmas mums atsilygins su kaupu – pajutus grįžtant jėgas ir didėjant energiją, atsiveria neaprėpiami visaverčio, prasmingo, kūrybingo, įdomaus gyvenimo horizontai.
Vargu ar tuomet lieka laiko galvoti apie savo amžių… Chronologinis amžius ne toks svarbus. Kur kas svarbesnis – biologinis, bylojantis apie ląstelių ir audinių, iš kurių sudaryti mūsų organai, būklę.
Žodžiu, nereikia galvoti apie senatvę, ir tuomet pavyks nuo jos pabėgti. Senatvė – ne liga!
Chemija, biochemija, dietologija, biologija, fiziologija, psichologija ir parapsichologija jau taip išsivysčiusios, kad gali padėti žmogui susikurti ilgaamžiškumo programą ir pasiekti biologinio amžiaus ribą. Naujausi biochemijos atradimai leidžia pailginti ne senėjimo periodą, o jaunystę.
Kas gi trumpina žmogaus jaunystę ir gyvenimą?
– Biologinių, ekonominių, socialinių, ideologinių žmogaus gyvenimo normų pažeidimai.
– Netinkama mityba.
– Nesubalansuotas organizmo aprūpinimas aminorūgštimis, angliavandeniais, riebalų rūgštimis, ląsteliena, vandeniu, fermentais, vitaminais ir mikroelementais.
– Autointoksikacija, arba savaiminis organizmo apnuodijimas.
– Stresai, baimės, neigiamos emocijos, rūpesčiai, nepatenkinti poreikiai.
– Vidaus sekrecijos liaukų sutrikimai.
– Rimtų tikslų neturėjimas.
Neviltis, baimė, nerimas sutrikdo liaukų ir vidaus organų funkcijas, padidina kraujo spaudimą, suardo ląstelių struktūras.
Žmones pražudo jų pačių negatyvios mintys, nesugebėjimas prisitaikyti. Visos šios problemos taip “įtempia stygas”, kad laiku nesuderinus jos gali trūkti.
Jeigu norime ilgai ir laimingai gyventi, privalome išmokti groti savuoju gyvybės instrumentu. Tačiau kaip tai padaryti?
Kaip išmokti teisingai kvėpuoti? Teisingas kvėpavimas – tai kvėpavimas oda, tiksliau – ląstelių kvėpavimas, pagerinantis savijautą, gydantis ir pailginantis organizmo jaunystę. Manoma, kad kvėpuojant tankiai ir negiliai, gyvenimas trumpėja.
Kiek judėti? Seniai žinoma, kad fizinė veikla pagerina sveikatą ir išsaugo jaunatvišką išvaizdą. Būtina reguliariai mankštintis vengiant pernelyg sunkaus krūvio.
Kokia mityba laikoma racionalia? Mokslininkai teigia, kad vien racionaliai maitinantis, galima sulaukti 100 ir dar daugiau metų.
Kokia mityba laikoma visavertė?
Tinkamai maitinantis būtina:
– laikytis fiziologinių organizmo ciklų;
– 80 proc. maisto turi sudaryti švieži vaisiai, daržovės, riešutai, saulėgrąžų sėklos, žalumynai ir tik likusią dalį – koncentruotas (virtas) maistas;
– išsaugoti teisingą produktų santykį;
– pasirūpinti, kad organizmas gautų tik būtiną maisto kiekį (paprastai žmogus suvalgo daugiau negu reikia organizmui);
– per dieną išgerti ne mažiau kaip 2,5-3 l skysčių;
– pabadauti, sistemingai valyti organizmą;
– atsisakyti rafinuotų produktų, konservų, cukraus, saldumynų, alkoholio, kavos, tabako, įvairių stimuliatorių.
Kaip išsaugoti gerą psichikos būklę? Psichinė organizmo būklė taip pat glaudžiai siejasi su kapiliarais, kraujotaka, deguonies kiekiu kraujyje ir ekskrecinių organų (odos, žarnyno, inkstų, plaučių, kepenų) veikla bei tinkama mityba.
Sąlyginai žmogaus sveikata ir amžiaus trukmė priklauso nuo 4 dalykų: odos, galūnių ir psichikos gero funkcionavimo bei tinkamos mitybos. Ir nors žmogaus kūne yra daugybė kitų komponentų (kaulai, raumenys, kraujas ir t.t.), visi jie neatskiriami nuo šių minėtų veiksnių.
Psichikos sveikatai svarbiausią reikšmę turi visavertis smegenų ir vidaus sekrecijos liaukų funkcionavimas.
Galvos smegenys koordinuoja visus fiziologinius, biocheminius ir psichinius procesus. Jos organizmui gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį. Smegenys sukuria vaizdinius, skatina intuiciją, verčia siekti tikslo, bet, kita vertus, jos gali pažadinti baimės, nerimo jausmą ir turėti negatyvios įtakos visų organų bei sistemų veiklai.
Todėl būtina išmokti kontroliuoti savo sąmonę, valdyti emocijas, kovoti su stresais. Organizme viskas siejasi: gera savijauta sąlygoja psichinę pusiausvyrą, o sveika psichika yra normalios fizinės sveikatos ir geros nuotaikos pagrindas.