Nuovargis dažniau kamuoja moteris

15983

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Nelaukite atostogų – su nuovargiu pradėkite kovoti nedelsdama! 

Iš kur tas nuovargis

Daugelis žmonių skundžiasi, jog baigiantis darbo dienai dėl nuovargio pasidaro sunku net pajudėti. “Iš kur tas nuovargis? Juk nedirbau iš peties!” – stebisi žmogus, visą dieną sėdėjęs prie rašomojo stalo ar kompiuterio. Nėra ko stebėtis, nes dirbant protinį darbą galima pavargti nė kiek ne mažiau nei visą dieną ariant. Mąstymas pareikalauja tiek pat energijos, kaip sunkus fizinis darbas. O išsekus energijai, atsėlina nuovargis. Pailsėjus, gerai išsimiegojus arba papramogavus, pabendravus su maloniais žmonėmis, jis išnyktų. Tačiau retas šiuolaikinis žmogus leidžia sau deramai pailsėti ir pakankamai išsimiegoti, o juo labiau papramogauti, nes – trūksta laiko. Todėl jį ir kamuoja nuolatinis nuovargis. 

Pavasarinis ar “moteriškas”?

Pavasarį nuovargis dažniausiai kamuoja dėl neseniai persirgtų infekcinių ligų (gripo, anginos) arba vitaminų trūkumo. Tokio nuovargio galima atsikratyti pavartojus polivitaminus. Sustiprėjus organizmui, jis išnyksta. Bet jei nuovargis kamuoja dėl įtemptos protinės veiklos (egzaminų, prieš atostogas padidėjusio darbo krūvio), šių priemonių paprastai neužtenka – būtina pakeisti gyvenseną. Ypač sunku tai padaryti moterims, kurioms po darbo tenka užsiimti namų ruoša ir vaikų auklėjimu. Negana to, kad norint pasiekti karjeros joms tenka daugiau plušėti už vyrus, dar ir pailsėti nėra galimybės. Jeigu nieko nepaisydama moteris stengiasi sąžiningai atlikti visas pareigas, ilgainiui susikaupęs nuovargis gali ją sugniuždyti ir sukelti apatiją. Tokia moteris nebenori su niekuo bendrauti, niekur lankytis. O juk būtent bendravimas su draugėmis moteriai padeda atsikratyti neigiamų emocijų ir greičiausiai susigrąžinti jėgas.

Neleisdama sau “išsikrauti”, ji kasdien vis sunkiau ropščiasi iš lovos, nenoriai pėdina į darbą, pasidaro abejinga savo išvaizdai. Tai rodo, kad ilgiau delsti nebegalima – būtina kuo greičiau deramai savimi pasirūpinti. 

Kaip kovoti su nuovargiu

Be abejo, geriausias būdas atsikratyti nuovargio – gerai pailsėti. Sulaukus laisvadienio, reikia vyrą su vaikais išleisti į sodybą arba kaimą, o pačiai leisti sau visą dieną veikti ką panorėjus: vartytis lovoje, skaityti knygą, plepėti telefonu, mėgautis skaniu maistu, pasėdėti kavinėje, išvykti į gamtą ir t.t. Jeigu tokiu būdu pavyksta išginti apatiją ir nuovargį, vadinasi, tereikėjo tik deramai pailsėti. Šia išvada reikia vadovautis ir ateityje – užuot be paliovos plušėjus, leisti sau kiekvieną savaitę bent vieną dieną deramai pailsėti, dėl nieko nesukant galvos.

Darbų niekada nestinga, bet daugumą jų galima atidėti.
Ir kitomis savaitės dienomis negalima leisti sau pervargti.
Pailsėjus geriau sekasi darbai ir mažiau pavargstama. Po darbo būtų labai naudinga pasivaikščioti, pabūti gryname ore. Vakare reikia stengtis kuo anksčiau atsigulti, kad užtektų laiko gerai išsimiegoti (vieniems žmonėms užtenka 6 valandų, o kitiems reikia 9-10-ies). Bet svarbiausia atsigulti iki 24 valandos, kad nesutriktų organizmo biologiniai ritmai.

Norint išvengti nuolatinio nuovargio, būtina racionaliai maitintis. Šiais laikais daugelis žmonių visą dieną pasitenkina sumuštiniais arba “greitu maistu” ir tik vakarais, grįžę namo, normaliai pavalgo, o neretai ir persivalgo. Nuolatos taip pažeidinėjant mitybos taisykles, ilgainiui organizmui pristinga svarbių medžiagų. Kad taip neatsitiktų, reikia stengtis valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių bei kitokio augalinio maisto (riešutų, aliejų, grūdų). Krepšelyje visada reikia turėti kokį nors naudingą skanėstą – obuolį, greipfrutą, saujelę riešutų, kad išalkus būtų galima sukrimsti vietoje riebaus ir menkaverčio “greito maisto”.

Kol neprinoko uogos ir nėra pakankamai šviežių daržovių, kamuojant nuovargiui, būtų naudinga pavartoti vitaminų ar augalinių adaptogenų – ženšenio ar eleuterokoko arbatą.

Dar keletas patarimų

Dirbant sėdimą darbą, laisvalaikiu reikia kuo daugiau judėti. Ypač naudinga plaukioti, nes vanduo savaime padeda atsipalaiduoti. Net jeigu labai stinga laiko, būtina jo rasti fizinei veiklai, nes nuo jos priklauso savijauta ir sveikata. O kas gali būti svarbiau už sveikatą?

Greičiau pavargstama dirbant monotonišką darbą. Todėl reikia kaip įmanoma vengti monotonijos. O jeigu neįmanoma kaitalioti darbo pobūdį, reikia bent dažnai daryti pertraukėles – atsistoti, pavaikščioti, trumpai pasimankštinti.

Būtina išmokti atsipalaiduoti, greitai neutralizuoti stresus. Šiuo atveju labai praverstų savitaiga ir meditacija. Siekiant išvengti nervinės įtampos ir su ja susijusio nuovargio, derėtų daugiau dėmesio skirti šviesiajai gyvenimo pusei ir niekada nepraleisti progos pasilinksminti, pasijuokti, pabendrauti su širdžiai mielais žmonėmis.