Iškvepiama dvigubai ilgiau, negu įkvepiama. Šie pratimai palengvina kvėpavimą, padeda pasišalinti skrepliams, stiprina kvėpavime dalyvaujančius raumenis.
Pasunkėjus kvėpavimui, kamuojant sausam kosuliui, siekiant pagerinti savijautą, daromi tokie pratimai:
• maždaug 20 cm ilgio šiaudelis panardinamas į vandenį ir pro jį pakvėpuojama, lėtai giliai įkvepiant ir lėtai iškvepiant, kad vandenyje kiltų oro burbuliukai, o po to įkvepiama ir iškvepiama trūkčiojamai, kad lengviau pasišalintų skrepliai;
• ant krūtinės pastatomas tuščias 3 l talpos stiklainis ir kas 3 minutes į jį įpilama po stiklinę vandens, tuo metu ramiai įkvepiant pro nosį ir lėtai iškvepiant pro burną;
• lėtai negiliai įkvepiama per 2-3 sekundes, 1-2 sekundes sulaikomas kvėpavimas, lėtai iškvepiama per 3-5 sekundes ir 2-3 minutes sulaikomas kvėpavimas; tikslas – išmokti lėtai kvėpuoti (ne daugiau kaip 6-8 įkvėpimai-iškvėpimai per minutę), kuo lėčiau iškvepiant;
• ramiai įkvėpus ir iškvėpus, sulaikomas kvėpavimas ir nekvėpuojama tiek laiko, kiek pavyksta ištverti – iki 30-40s, o geriausia – iki 60 sekundžių; pratimas daromas daugelį kartų per parą, iš viso sulaikant kvėpavimą iki 0,5-1 valandos – taip ugdomas atsparumas deguonies stygiui ir gerinama savijauta.
Dėl nosies užgultumo labai pablogėja kvėpavimas. Tai turi įtakos ir sveikatai. Jeigu nosies užgultumas kamuoja ilgai, gali pradėti vystytis uždegiminiai procesai nosies ančiuose, ausyse, plaučiuose, akyse, skaudėti galvą, pablogėti atmintis, sutrikti medžiagų apykaitos procesai.
Siekiant to išvengti, galima atlikti tokią procedūrą: į arbatinuką įpilame 1 stiklinę kambario temperatūros vandens, jame ištirpiname po ¼ arbatinio šaukštelio druskos bei sodos (ilgainiui galima pradėti naudoti gryną vandenį) ir pasilenkę ties dubeniu (kriaukle) bei pasukę galvą į kairę taip, kad dešinė ausis nebūtų žemiau dešinės šnervės, išsižioję ir užkimšę kairę šnervę, į dešinę pro snapelį pilame vandenį, kol jis pradeda tekėti atgal. Sunaudoję pusę vandens, galvą laikydami tiesiai, keletą kartų greitai įkvepiame pro burną ir iškvepiame pro nosį. Tuomet galvą pasukama į dešinę ir likusį vandenį pilame į kairę šnervę.
Kėpavimo sistemos ligos gydomos įvairiais vaistingaisiais augalais.
Sergant bronchitu:
• 0,5 l juodojo ridiko sulčių sumaišoma su 400 g medaus ir vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus rytais bei vakarais (prieš valgį).
• Bruknių sulčių ir medaus lygių dalių mišinys vartojamas po 1-2 valgomuosius šaukštus (prieš valgį).
• Esant lėtiniam bronchitui: sumaišoma 2 valgomuosius šaukštus sviesto, 2 kiaušinių trynius, valgomąjį šaukštą miltų bei 2 arbatinius šaukštelius medaus ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3-5 kartus per dieną, prieš valgį.
• Sergant lėtiniu bronchitu: nugarą ir krūtinę plonai patepama riebalais ir ant jų uždedama tarkuoto juodojo ridiko kompresus, kuriuos iš viršaus pridengiama celofanu bei antklode. Pagulima 30 minučių.
Sergant bronchine astma:
• 300 g medaus sumaišoma su 0,5 stiklinės vandens, įdedamaa 1 smulkintą alavijo lapą, 1,5 valandos pavirinama ant silpnos ugnies, atvėsinama. Laikoma šaldytuve ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.
• 1 valgomąjį šaukštą alyvos lapų, surinktų jai žydint, užpilama 1 stikline verdančio vandens, po 10 minučių perkošiama ir išgeriama mažais gurkšneliais.
Sergant nosiaryklės, haimorinių liaukų, gerklės ligomis:
• Sumaišoma po lygiai ugniažolės sulčių ir vandens, į kiekvieną šnervę įlašinama po 5-8 lašus mišinio. Tokios procedūros daromos 2-3 kartus per dieną. Po jų mažiausiai 10-15 minučių nevalgoma ir negeriama.
• 1 valgomąjį šaukštą ugniažolės užpilama 7 stiklinėmis verdančio vandens, po 5 minučių pekrošiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą, sumaišius su 1 stikline virinto vandens.
• Keletą kartų per dieną lėtai sukramtomas gabalėlis korio su medumi; gerklė skalaujama 30proc. citrinos rūgšties tirpalu; ant kaklo dedamos kopūstų lapų aplikacijos.
• Prieš naktį padai, nugara, krūtinė ir kaklas įtrinami terpentinu, kojos apmaunamos vilnonėmis kojinėmis, išgeriama stiklinė karštos aviečių arbatos su medumi bei keletu lašų terpentino ir atsigulus šiltai užsiklojama.
Sergant haimoritu, rinitu, nosies ligomis:
• Karštas kietai išvirtas kiaušinis perpjaunamas pusiau, priglaudžiamas prie abiejų nosies pusių ir palaikomas, kol visiškai atvėsta. Po to haimorinių ančių sritis įtrinama medumi.
• Ant nosies, palei ją ir ant tarpuakio bei virš smilkinių užliejama šilto vaško, pridengiama ir atsigulus palaukiama, kol atvėsęs vaškas atsiskiria nuo odos.
• Nosyje esant polipų, 2 valgomuosius šaukštus dirvinio asiūklio žolės užpilama 200 ml verdančio vandens, po 20 minučių perkošiama. Šio antpilo įsiurbiama į kiekvieną šnervę iki 10 kartų per dieną (galima įpurkšti specialiu purškikliu).
Sergant klausos nervo neuritu:
• Sumaišoma 1 kg medaus, 10-ies citrinų sultis bei 10 trintų česnako galvučių ir 6 dienas palaukiama, kasdien pamaišant. Vartojama po 4 arbatinius šaukštelius per dieną: po kiekvieno šaukštelio maždaug 1 minutę „pailsima”.
• 40 g trintų česnakų užpilama 100 ml ekstrahento, po 10 dienų perkošiama ir vartojama po 10 lašų 3 kartus per dieną, 10 minučių prieš valgį.
Pablogėjus klausai, ūžiant ausyse:
• Sumaišoma po 5 saujas maltų ruginių miltų, kmynų sėklų bei kadagio uogų (galima sumalti kavamale), užmaišoma tešlą ir iškepama paplotį. Nulupus vieną pusę jo plutos, minkštimas „prigirdomas” spirito ir uždedamas ant marle pridengtos ausies. Nuėmus atvėsusį paplotį, į ausį įkišama susuktos vatos grįžtelė, suvilgyta augaliniu aliejumi. Tokios procedūros daromos tol, kol pagerėja klausa.
• Saują svogūno lukštų užpilama 0,5 l vandens, 10 minučių pavirinama, perkošiama ir išgeriama per dieną.