Tyrime, paskelbtame žurnale The Proceedings of the National Academy of SciencesBuvo įrodyta, kad UCLA sveikatos tyrėjų identifikuota ir susintetinta molekulė atkuria kognityvines funkcijas pelėms, turinčioms Alzheimerio ligos simptomų, efektyviai paleidžiant smegenų atminties grandinę.
Tyrimo autoriai teigė, kad jei būtų įrodyta, kad jis turi panašų poveikį žmonėms, junginys kandidatas būtų naujas tarp Alzheimerio ligos gydymo būdų, nes jis galėtų atgaivinti atmintį ir pažinimą.
„Tikrai nieko panašaus rinkoje ar eksperimentiškai nėra įrodyta, kad tai galėtų padaryti“, – sakė tyrimo vadovas dr. Istvanas Mody, UCLA sveikatos neurologijos ir fiziologijos profesorius.
Molekulė DDL-920 veikia kitaip nei neseniai FDA patvirtinti vaistai nuo Alzheimerio ligos, tokie kaip lekanemabas ir aducanumabas, kurie pašalina kenksmingas apnašas, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse. Nors buvo įrodyta, kad šios plokštelės pašalinimas sulėtina pažinimo nuosmukį, jis neatkuria atminties ir pažinimo sutrikimų.
„Jie palieka smegenis, kurios galbūt yra be apnašų, bet visi patologiniai grandinės ir neuronų mechanizmų pokyčiai nėra ištaisyti“, – sakė Mody.
Tyrime, pavadintame „Terapinė maža molekulė sustiprina γ svyravimus ir pagerina Alzheimerio ligos modelio pelių pažinimą / atmintį“, UCLA mokslininkai, vadovaujami dr. Istvan Mody ir dr. Varghese John, neurologijos profesoriaus ir vaistų atradimo direktoriaus. Mary S. Easton Alzheimerio ligos tyrimų ir priežiūros centro laboratorija (DDL) siekė rasti junginį, kuris galėtų perkeltine prasme vėl įjungti jungiklį smegenų atminties grandinėje.
Panašiai kaip ir eismo signalas, smegenys skirtingais ritmais paleidžia elektros signalus, kad pradėtų ir sustabdytų įvairias funkcijas. Gama svyravimai yra vieni iš didžiausio dažnio ritmų ir, kaip įrodyta, koordinuoja smegenų grandines, pagrindžiančias pažinimo procesus ir darbinę atmintį – atminties tipą, naudojamą telefono numeriui atsiminti.
Nustatyta, kad pacientams, kuriems yra ankstyvų Alzheimerio ligos simptomų, tokių kaip lengvas pažinimo sutrikimas, sumažėjo gama svyravimai, sakė Mody.
Kituose tyrimuose buvo bandoma naudoti neuromoduliacijos metodus, skatinančius gama virpesius, kad atkurtų atmintį. Mody sakė, kad klausos, regos ar transkranijinė magnetinė stimuliacija 40 Hz dažniu – panašiai kaip katės murkimo dažnis – padėjo ištirpinti apnašas smegenyse, bet taip pat neparodė žymių pažinimo patobulinimų.
Šiame naujausiame tyrime Mody ir jo komanda siekė išspręsti problemą iš kitos perspektyvos. Jei jie negalėjo paleisti šių atminties grandinių naudodami išorinius įrankius, galbūt buvo būdas suaktyvinti šiuos elektrinius ritmus iš vidaus naudojant molekulę.
Konkrečiai, jiems reikėjo junginio, kad būtų nukreipti į tam tikrus greitai užsidegančius neuronus, žinomus kaip paravalbumino interneuronai, kurie yra labai svarbūs generuojant gama virpesius, taigi ir atmintį bei pažinimo funkcijas. Tačiau tam tikri šių neuronų cheminiai receptoriai, reaguojantys į cheminį pasiuntinį, žinomą kaip GABA, veikia kaip stabdžių pedalai, kad sumažintų šių neuronų pernešamus gama virpesius.
Mody, John ir jų komanda nustatė junginį DDL-920, kuris antagonizuoja šiuos receptorius, leidžiančius neuronams išlaikyti galingesnius gama virpesius.
Norėdami patikrinti, ar tai iš tikrųjų pagerins atmintį ir pažinimą, mokslininkai naudojo peles, kurios buvo genetiškai modifikuotos taip, kad pasireikštų Alzheimerio ligos simptomai.
Tiek šioms Alzheimerio ligos pavyzdinėms pelėms, tiek laukinio tipo pelėms buvo atlikti pradiniai pažinimo testai Barneso labirinte – apskritoje platformoje, apsuptoje vaizdinių įkalčių ir turinčioje vieną pabėgimo angą. Labirintas naudojamas matuoti, kaip gerai graužikai gali išmokti ir atsiminti pabėgimo angos vietą.
Po pirminių bandymų mokslininkai per burną leido DDL-920 Alzheimerio modelio pelėms du kartus per dieną dvi savaites. Po gydymo Alzheimerio ligos modelio pelėms pavyko prisiminti pabėgimo angą labirinte panašiu greičiu kaip ir laukinio tipo pelėms. Be to, gydytos pelės per dvi savaites nepasirodė jokio nenormalaus elgesio, hiperaktyvumo ar kito matomo šalutinio poveikio.
Mody teigė, kad nors gydymas pelėms buvo veiksmingas, reikės daug daugiau darbo, kad būtų nustatyta, ar gydymas būtų saugus ir veiksmingas žmonėms. Mody sakė, kad jei jis galiausiai pasirodys veiksmingas, jis gali turėti įtakos kitų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių sumažėjo gama svyravimai, gydymui, pavyzdžiui, depresijai, šizofrenijai ir autizmo spektro sutrikimui.
„Esame labai entuziastingi dėl to dėl naujovės ir veikimo mechanizmo, kuris anksčiau nebuvo sprendžiamas“, – sakė Mody.