Mokslininkai atrado, kad mėsoje, piene ir kituose maisto produktuose esantys baltymai slopina žarnyno navikus

Mokslininkai atrado, kad mėsoje, piene ir kituose maisto produktuose esantys baltymai slopina žarnyno navikus

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Tyrėjai, vadovaujami Hiroshi Ohno iš RIKEN Integruojamųjų medicinos mokslų centro (IMS) Japonijoje, atrado, kad maisto antigenai, tokie kaip pieno baltymai, padeda apsaugoti nuo auglių augimą mūsų žarnyne, ypač plonojoje žarnoje. Eksperimentai atskleidžia, kaip šie baltymai suaktyvina žarnyno imuninę sistemą, leidžiančią veiksmingai sustabdyti naujų navikų gimimą. Tyrimas buvo paskelbtas mokslo žurnale Imunologijos ribos rugsėjo 17 d.

Maisto antigenai sulaukia daug neigiamos įtakos, nes jie sukelia alergines reakcijas į tokius maisto produktus kaip žemės riešutai, vėžiagyviai, duona, kiaušiniai ir pienas. Net jei jie nesukelia alerginių reakcijų, šie antigenai, kaip ir daugelis kitų, randamų augaluose ir pupelėse, vis tiek laikomi svetimkūniais, kuriuos imuninė sistema turi patikrinti.

Ohno ir jo komanda anksčiau pranešė, kad maisto antigenai aktyvina imunines ląsteles plonosiose žarnose, bet ne storosiose žarnose. Tuo pačiu metu žinoma, kad kai kurios imuninės ląstelės, kurias aktyvuoja žarnyno bakterijos, slopina navikus žarnyne.

Naujajame tyrime RIKEN IMS mokslininkai sujungia šias dvi minties linijas ir išbandė, ar maisto antigenai slopina navikus plonosiose žarnose.

Komanda pradėjo nuo specialios pelės su naviko slopinimo geno mutacija. Kaip ir žmonėms, sergantiems šeimine adenomatozine polipoze, kai šis genas sutrinka, pelėms išsivysto navikai plonojoje ir storojoje žarnoje.

Pirmasis eksperimentas buvo gana paprastas. Jie šėrė šias peles įprastu maistu arba maistu be antigenų ir nustatė, kad toms, kurios gavo normalų maistą, plonosiose žarnose buvo mažiau navikų, bet storojoje žarnoje – tiek pat.

Tada jie į dietą be antigenų pridėjo įprastą tipinį antigeną, vadinamą albuminu, kurio galima rasti mėsoje, o ne įprastame maiste, užtikrindami, kad bendras baltymų kiekis būtų lygus baltymų kiekiui įprastoje dietoje.

Kai pelėms buvo skiriama tokia dieta, navikai plonojoje žarnoje buvo slopinami taip pat, kaip ir su įprastu maistu. Tai reiškia, kad naviko slopinimas buvo tiesiogiai susijęs su antigeno buvimu, o ne su maisto ar kokio nors specifinio antigeno maistine verte.

Šios trys dietos taip pat paveikė imunines ląsteles, ypač T ląsteles, plonojoje žarnoje. Pelės, kurios vartojo paprastą maistą be antigenų, turėjo daug mažiau T ląstelių nei tos, kurios vartojo įprastą maistą arba maistą be antigenų su pieno baltymais. Tolesni eksperimentai atskleidė biologinį procesą, dėl kurio tai įmanoma.

Šie atradimai turi klinikinių pasekmių. Panašiai kaip dietos be antigenų, klinikinės elementarios dietos apima paprastas aminorūgštis, bet ne baltymus. Tai sumažina virškinimo darbą ir gali padėti žmonėms, sergantiems sunkiomis virškinimo trakto ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromas.

Pasak Ohno, „plonosios žarnos navikai yra daug retesni nei storosios žarnos navikai, tačiau rizika yra didesnė šeiminės adenomatozinės polipozės atvejais, todėl klinikinis elementarių dietų naudojimas gydant uždegimines žarnyno ligas ar kitas virškinimo trakto ligas šiems pacientams turėtų būti būti labai atidžiai apsvarstytas“.

Elementarią dietą kartais priima žmonės, nesergantys sunkiomis virškinimo trakto ligomis ar alergija, kaip sveiką būdą numesti svorio arba sumažinti pilvo pūtimą ir uždegimą. Naujos išvados rodo, kad tai gali būti rizikinga, ir pabrėžiama, kad tokios dietos neturėtų būti naudojamos be gydytojo rekomendacijos.