Masturbacija ir depresija: ar yra ryšys?

Pats masturbacijos veiksmas nesukelia depresijos. Tai natūrali, maloni veikla, kuri gali pakelti savigarbą ir padėti žmogui pažinti savo seksualumą.

Be to, tyrimai rodo, kad masturbacija ir kita seksualinė veikla, sukelianti malonumą, gali sukelti hormonų ir cheminių medžiagų, dalyvaujančių smegenų malonumo atlygio centre, išsiskyrimą. Taigi masturbacija netgi gali turėti antidepresinį poveikį.

Tačiau kai kurie masturbuojantys žmonės dėl to patiria nerimą ar kaltės jausmą. Istoriškai masturbacija buvo socialinis tabu kai kurios kultūros vertindamas veiksmą kaip uždraustą ir nuodėmingą.

Anksčiau daugelis autoritetingų žmonių taip pat smerkdavo šį veiksmą ir manydavo, kad masturbacija kenkia sveikatai. Tačiau medicinos specialistai pradėjo atsisakyti šio požiūrio, nes tyrimai pradėjo pabrėžti masturbacijos naudą.

Masturbacija yra įprasta, saugi veikla, galinti suteikti daug naudos seksualinei sveikatai, tačiau kai kurios religijos ir kultūros tai ir toliau draudžia. Nors masturbacija nesukelia depresijos, dėl religinių, kultūrinių ar socialinių pažiūrų žmogus gali dėl to jaustis blogai.

Be to, nors masturbacija yra įprasta ir sveika seksualinė praktika, ji gali tapti problema, jei peraugs į kompulsyvų elgesį. Kai kurie tyrimai rodo, kad per didelė masturbacija, kuri pradeda trikdyti gyvenimą, gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų ir depresijos simptomų riziką.

A 2018 metų tyrimasNustatyta, kad 62,5% vyrų, sergančių depresija, patyrė seksualinę disfunkciją. Mitai apie masturbaciją, pavyzdžiui, neigiamą poveikį varpos dydžiui ar seksualinės funkcijos sutrikimą, taip pat buvo labiau paplitę tarp sergančiųjų depresija.

Masturbacija neturės jokios įtakos tam, ar žmogus susirgs depresija, tačiau sergant depresija gali sumažėti asmens lytinis potraukis arba lytinis potraukis, todėl jis gali prarasti susidomėjimą masturbacija.

Dėl depresijos žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri jam paprastai patinka, įskaitant seksą. Neretai depresija sergantis žmogus patiria žemą libido. Depresijos simptomai ir kiti veiksniai gali skirtingai paveikti žmones. Kai kurie gali prarasti lytinį potraukį, kiti gali išlaikyti savo lytinį potraukį.

Pati masturbacija gali padėti. Asmuo gali pastebėti, kad masturbacija padeda vėl jaustis seksualiai, tačiau tai labai asmeniška. Daugelis žmonių dažniau ar rečiau išgyvena masturbacijos fazes, kurios gali neturėti jokios įtakos jų psichinei sveikatai.

Tam tikri vaistai nuo depresijos taip pat gali sumažinti žmogaus libido. Ne visi gydymo būdai turi tokį poveikį, todėl jei konkretus vaistas sumažina asmens lytinį potraukį ir tampa varginantis, asmuo gali aptarti kitas galimybes su gydytoju.

Bendravimas su partneriu yra būtinas, jei psichinė sveikata turi įtakos libido. Jei vienas ar abu partneriai patiria menką libido dėl depresijos, jie gali rasti kitų būdų palaikyti intymumą, pavyzdžiui, glamonėtis ir masažuoti.

Asmuo, kurio partneris serga depresija, gali pastebėti, kad masturbacija gali patenkinti savo seksualinius poreikius tol, kol partneris pajunta norą atkurti ryšį.

Depresija gali ne tik sumažinti lytinį potraukį, bet ir priversti žmogų jaustis:

• liūdnas
• kaltas
• beviltiška
• bevertis
• pavargęs

Depresija taip pat gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip nepaaiškinami skausmai ir svorio pokyčiai. Kiekvienas, pajutęs depresijos simptomus, turėtų pasitarti su gydytoju, kuris galės padėti gauti gydymą.

Žmonės gali naudoti derinį kalbėti apie gydymą ir vaistus valdyti depresiją. Taip pat gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai ir stresą mažinanti veikla. Jie apima:

• reguliariai mankštinantis
• pakankamai miegoti
• valgyti sveiką, subalansuotą mitybą
• sumažinti alkoholio vartojimą
• praktikuoti jogą, sąmoningumą ar meditaciją
• rašyti dienoraštį ir mąstyti pozityviai
• dalyvauti linksmoje ir socialinėje veikloje, pavyzdžiui, leisti laiką su draugais

Veiksmingiausias gydymo ir savivaldos strategijų derinys kiekvienam žmogui skirsis.

Įrodymai rodo ryšį tarp masturbacijos ir geros psichinės bei fizinės sveikatos. Nors masturbacija nėra kenksminga, kai kurie žmonės niekada nesimasturbuoja arba daro tai retai – tai taip pat sveika ir normalu.

Galima masturbacijos nauda sveikatai gali būti tokia:

Savigarbos kėlimas

Masturbacija gali pagerinti žmogaus kūno pasitikėjimą ir savigarbą. 2015 m. atliktas tyrimas rodo, kad partnerių moterys, kurios masturbuojasi, turi aukštesnę savigarbą nei tos, kurios to nedaro.

Kad būtų lengviau pasiekti orgazmą

Kai žmogus masturbuodamasis sužino, kas jaučiasi gerai, sekso su partneriu metu gali lengviau patirti orgazmą.

2015 metais atliktas tyrimas nagrinėjo ryšį tarp moterų masturbacijos ir seksualinio pasitenkinimo. Mokslininkai palygino dviejų ištekėjusių moterų grupių patirtį.

Tie, kurie priklausė vienai grupei, patyrė orgazmą iš masturbacijos, o kitos grupės asmenys – ne. Tyrimas parodė, kad tie, kurie patyrė orgazmą masturbuodami, patyrė daugiau orgazmų ir didesnį seksualinį pasitenkinimą.

Didėjantis lytinis potraukis

Taip pat gali būti ryšys tarp masturbacijos ir žmogaus lytinio potraukio. Tyrimai rodo, kad ištekėjusios moterys, kurios masturbuojasi, gali turėti didesnį seksualinį potraukį nei tos, kurios to nedaro.

Galbūt sumažina prostatos vėžio riziką

Nors reikalingi papildomi tyrimai, pradiniai tyrimai rodo, kad dažna ejakuliacija gali sumažinti vyrų riziką susirgti prostatos vėžiu. A 2016 metų tyrimas nustatė, kad vyrams, kurie pranešė apie dažnesnę ejakuliaciją, vėliau gyvenime buvo mažiau tikėtina, kad bus diagnozuotas prostatos vėžys.

Miego gerinimas

Masturbacija, norint pasiekti orgazmą, gali padėti žmogui gerai išsimiegoti. Orgazmo metu ir po jo smegenis užplūsta geros savijautos hormonai. Šie hormonai apima:

• oksitocinas
• dopamino
• endorfinų
• prolaktino

Tai padeda žmogui atsipalaiduoti, o tai gali pagerinti jo miegą.

Nors tyrimai pabrėžia daugybę galimų masturbacijos privalumų, kiti tyrimai pažymi, kad kai kuriems asmenims tai gali turėti įtakos neigiamiems psichinės sveikatos padariniams. Žmonės gali vartoti tokius terminus kaip ego-distoninė masturbacijaarba masturbacinė kaltėapibūdinti gėdos ar gėdos jausmą po masturbacijos.

Daugelis kultūrų gali laikyti masturbaciją tabu ir smerkia tokį poelgį kaip amoralų. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie jaučia kaltę po masturbacijos, dažniau patiria psichologinių problemų.

A 2021 m. atvejo analizė pažymi, kad nors vis dar reikia atlikti daugiau tyrimų, masturbacijos kaltės jausmas gali sukelti depresijos vystymąsi. Tai gali reikšti, kad masturbacinė kaltė yra kliedesinio mąstymo rūšis.

Šis terminas reiškia įsitikinimą, kad asmuo tvirtai tvirtina, kad yra tiesa, nepaisant priešingų įrodymų. Depresiją sukelia ne tik kaltė, bet ir klaidingas įsitikinimas, kad masturbacija yra neteisinga.

Jei asmuo jaučiasi kaltas ar nerimauja dėl masturbacijos, jis gali norėti tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jų gydytojas galės rekomenduoti terapeutą, kuris specializuojasi seksualinės sveikatos srityje ir gali padėti žmogui pagerinti santykius su masturbacija.

Kiekvienas, patyręs depresijos simptomus, taip pat turėtų pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali rekomenduoti gydymą, kuris padėtų jiems valdyti būklę.