Dar Viljamas Šekspyras vienoje savo dramų pastebėjo, kad mes prarandame tai, ko nenaudojame.
Pradėję mankštintis dar jaunystėje, pajusite didžiausią naudą. Jūs galite sveikai gyventi ir išlaikyti puikią fizinę formą ištisus dešimtmečius – būtent judėjimas padės išvengti ligoninių, kai jums bus daugiau nei penkiasdešimt!
Antrojoje gyvenimo pusėje mankšta taip pat labai reikšminga. Jos būtinumą ypač pajusite tuomet, kai jūsų energijos lygis pradės mažėti, o širdis ims skųstis, lipant laiptais. Tada mankšta tampa visaverčiu gydymu, nes jeigu jūs norite atgaivinti kokybišką savo širdies ir plaučių veiklą, privalote sąmoningai sužadinti juos fizine veikla.
Nors ir esate labai užsiėmę, bet savo dienotvarkėje būtinai atraskite laiko mankštai.
Nepamirškite, kad jūsų organizmui ji tokia pat svarbi, kaip valgis ir miegas. O tam tikrais gyvenimo tarpsniais tinkama mankšta bus netgi naudingesnė negu sauja piliulių. Be abejo, jeigu sergate širdies bei kraujagyslių liga, cukriniu diabetu ar kuria nors kita liga, jums gali prireikti specialaus gydymo.
Tačiau nepasikliaukite vien vaistais; padėkite patys sau – pradėkite mankštos programą, bet tik prižiūrimi specialistų. Čia paminėsime tik keletą naudingų fizinės mankštos aspektų.
– Mankšta gerina širdies veiklą. Reguliariai mankštinantis, sustiprinamas širdies raumuo, todėl padidėja vadinamasis minutinis širdies tūris.
– Mankšta normalizuoja kraujo spaudimą. Jeigu jūsų kraujo spaudimas yra per didelis, tinkama fizinė mankšta jį sumažina (ir sistolinį, ir diastolinį). O jeigu kraujo spaudimas yra pernelyg mažas, mankšta paprastai sugrąžina jį į normalias vėžes.
– Mankšta didina kraujo gebėjimą išnešioti po organizmą deguonį ir leidžia didesniam kraujo kiekiui pasiekti visas kūno dalis.
– Mankšta retina pulsą ramybės būklės atveju. Tai yra labai svarbu, nes palengvinamas širdies darbas. Jeigu jūsų ramybės būklės pulsas yra 80, širdis dirba per sunkiai. Tinkamų fizinių pratimų kompleksas gali sureguliuoti jį iki 60 – taip “sutaupoma” iki 28 000 tvinksnių per 24 valandas.
– Mankšta gerina kraujo apytaką. Kraujo srautas yra mūsų organizmo gyvybės upė. Jis perneša deguonį, maistingąsias medžiagas bei kitus būtinus elementus į visas kūno dalis. Be to, jis surenka medžiagų apykaitos atliekas ir pergabena jas į inkstus, plaučius ir odą, iš kur jie pašalinami.
– Mankšta skatina gilų pilvinį kvėpavimą. Darant fizinius pratimus, mankštinami ir išplečiami plaučiai. Jų veikla tampa našesnė, į kraują patenka daugiau deguonies ir pašalinama daugiau kenksmingo anglies dvideginio.
– Mankšta atpalaiduoja pernelyg įtemptus raumenis ir išlaisvina paprastai užgniaužtas neigiamas emocijas. Tai paskatina geriau galvoti apie save, sumažina pyktį ir nusivylimą.
– Mankšta “pakrauna” jūsų smegenis ir nervų ląsteles elektros energija, be to, pagerina pusiausvyrą tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų.
– Mankšta padeda virškinimo organams geriau ir lengviau atlikti savo darbą ir suaktyvina žarnyno veiklą, sumažina dujų kiekį bei vidurių užkietėjimą.
– Mankšta puikiai stiprina raumenis, kaulus ir raiščius. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai apsaugo nuo kaulų mineralų praradimo, užkirsdami kelią osteoporozei (tai ypač aktualu antroje gyvenimo pusėje).
– Mankšta suteikia fiziologinę pusiausvyrą endokrininei sistemai. Jūsų hipofizė, kasa, antinksčiai bei lytinės liaukos tampa veiksmingesni.
– Mankšta sustiprina jūsų protines galias ir padidina gebėjimą galvoti.
– Reguliari mankšta labai pagražina jūsų figūrą ir veido spalvą.
– Mankšta padeda atsikratyti antsvorio, nes reguliariai mankštinantis, sudeginamos kalorijos, o medžiagų apykaita suderinama taip, kad kūno svoris mažėja netgi tada, kai jūs miegate.
– Mankšta prideda energijos. Priešingai negu gali atrodyti, mankštos metu organizmas daugiau energijos pagamina negu jos sunaudoja.
– Mankšta lėtina senėjimo procesą ir pailgina jaunystę.
– Mankšta padidina ištvermę ir atitolina nuovargį. Ne veltui fizinė mankšta yra laikoma ypatingu receptu nuo emocinio išsekimo.
– Mankšta skatina “džiaugsmo hormonų” – endorfinų – gamybą smegenyse. Endorfinai suteikia palaimos jausmą ir padidina skausmo jutimo slenkstį.
Atsiminkite – jūsų asmenybė nėra kažkas atskirto nuo kūno ir proto. Jūs esate glaudžiai susijusių sudėtinių dalių, vadinamų Kūnu, Siela ir Dvasia, visuma. Kas veikia (teigiamai arba neigiamai) viena jūsų dalį, veikia jus visą.
Įsivaizduokite ratą. Ratas sudarytas iš ratlankio, stipinų ir stebulės. Jeigu nuimsite ratlankį, nebeturėsite rato. Jeigu išimsite stipinus, turėsite du atskirus apvalius daiktus, bet tai nebebus ratas. O jei ištrauksite stebulę – ratas subyrės.
Neįmanoma atskirti kūno nuo proto. Jūs negalite nepaisyti savo kūno, nejausdami žalingų tokio nepaisymo pasekmių savo protui. Taip pat negalite išlaikyti puikios formos kūną be reguliarios, sistemingos kasdieninės fizinės veiklos.
Jeigu gyvensite nejudrų gyvenimo būdą, jūsų gyvenimo ratas subyrės anksčiau negu gyvenant harmonijoje su gamta.