Siūlome keletą patarimų, kurie padės savarankiškai išspręsti minėtas problemas.
Vasarą karpos sėte nusėja vaikų rankas.
Ir nenuostabu: per menkiausią žaizdelę ar įbrėžimą įsiskverbęs virusas kaipmat nukeliauja į kraują. Karpos nėra pavojingos, bet gana skausmingos. Be to, vaikai jų gėdijasi ir nervinasi. Ypač jautriai į karpas reaguoja mergaitės – o jeigu jas pastebės patinkantis berniukas? Kartais vaikai bando karpas išplėšti dantimis, išdeginti ar net išpjauti skustuvu. Todėl būtina jiems paaiškinti, kad tokia “operacija” ne tik skausminga, bet ir pavojinga. Tačiau – neveiksminga. Karpų negalima draskyti nagais, nes tokiu būdu virusas gali išplisti po visą kūną. Be to, panagėse esančios karpos trukdo normaliam nagų augimui. Žodžiu, karpas reikia gydyti vaistais.
Todėl be gydytojo pagalbos neapsieisite, nes tik jis gali pasakyti, ar odoje atsiradęs darinys nėra piktybinis, ir padėti visiškai atsikratyti karpos. Procedūra nėra sudėtinga. Naudojamas vienas iš šių metodų: skystas azotas, lazeris, kriodestrukcija, elektrokoaguliacija.
Kita lauke žaidžiančius vaikus užklumpanti bėda – nudegimai.
Vaikai mėgsta kūrenti laužus, juose kepti bulves, tačiau šie malonumai neretai baigiasi odos nudegimais: paraudimais, pūslėmis, skausmu, perštėjimu. Pirmiausia nudegintą vietą reikia nuplauti antibakteriniu muilu ir patepti spiritiniu tirpalu. Po to – atvėsinti vandeniu. Tik nepažeiskite pūslių – tai natūrali gyjančios odos apsauga. Savaime pratrūkusias pūsles dažnai tepkite vandenilio peroksidu arba spiritu, kad neišsivystytų uždegimas. Netepkite jų jokiais tepalais ir neapriškite, nes toks kompresas sulaiko šilumą ir trukdo odai sveikti. Geriausia nudegimo vietą aprišti plonu sausu bintu, kurį būtina dažnai keisti.
Pūslių gali atsirasti ir ant delnų. Pavyzdžiui, ilgai žaidžiant badmintoną ar tenisą. Ar šias pūsles galima pradurti? Mažas pūsleles užtenka aprišti sausu tvarsčiu, bet su didelėmis reikia būti labai atsargiems: po jomis yra labai jautrus paviršius, į kurį gali patekti infekcija. Jeigu pūslę skauda, jeigu aplink ją susiformavo raudonas apskritimas, jeigu pakilo kūno temperatūra, kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs tinkamų antibiotikų. Geriausia kuo greičiau pūslę pradurti: išdezinfekuokite aplink ją esančią odą ir pradurkite pūslės kraštą (tik ne centrą). Kai skystis išbėga, neliesdami odos, apriškite žaizdelę sausu bintu. Jeigu pūslė pratrūko savaime, žaizdą suvilgykite vandenilio peroksidu, patepkite sintomicino emulsija ir apriškite. Tvarstį keiskite rytais ir vakarais. Nenulupkite aplink žaizdelę esančios odos, kuri saugo ją nuo infekcijos.
Apdraskytas, supleišėjusias rankas sunku apsaugoti nuo infekcijos. Ypač jeigu vaikas krapšto ir kramto besilupančią odą. Bet tokias rankas nesunku išgydyti. Užtenka nuplautas rankas sausai nušluostyti ir patepti riebiu kremu. Pleišėja ir skilinėja pernelyg sausa oda. Tokia oda neišlaiko augančio nago spaudimo ir sutrūkinėja. Todėl reikia išmokyti vaiką dažniau, ypač išsimaudžius, kai oda suminkštėja, atsargiai pastumti aplink nagą esančią odą, kad augantis nagas jos nebeįtemptų. Jeigu įtrūkimo vietoje išsivystė uždegimas, reikia padaryti karštą vonelę ir atsargiai apkarpyti odą. Po to uždegimo vietą reikia patepti briliantine žaluma arba užklijuoti specialiu pleistru. Norint tokių įtrūkimų išvengti, reikia pirštus tepti juodųjų arba raudonųjų serbentų sultimis, kurios puikiai maitina odą.
Bet jeigu vaikas kramto nagus, toks gydymas negali padėti. Aplink nagus esanti oda yra labai jautri ir ilgai neužgyja, todėl į ją gali prasiskverbti infekcija. Be to, kramtant nagus, galima užsikrėsti dizenterija, spalinėmis, hepatitu. Intensyviai kramtomi nagai įgauna netaisyklingą formą. Šio įpročio atsikratyti labai sunku. Paprastai jis byloja apie dvasinį diskomfortą, giliai slypinčią agresiją arba, atvirkščiai, drovumą. Pavyzdžiui, mergaitei naudinga padaryti tikrą manikiūrą: galbūt gražių, išpuoselėtų nagučių ji nebenorės kramtyti, ir jums pavyks ją atpratinti nuo šio negero įpročio. Močiutės šią “ligą” gydydavo garstyčiomis ir citrinos rūgštimi. Tokie “vaistai” vaikui nepakenkdavo, bet neišgydydavo vidinių jo kompleksų. Todėl gydytojai mano, kad efektyviausia priemonė – nuoširdūs, vaiką įtikinantys pokalbiai.
Nė vienas vaikas neišvengia įdrėskimų ir nubrozdinimų. Jeigu žaizda negili, patepę jodu ar briliantine žaluma, neužklijuokite pleistru, nes jis trukdo žaizdai gyti.
Geriausia priemonė – medicininiai klijai, kurie netrukdo į žaizdą patekti deguoniui ir tuo pačiu greičiau jai užgyti. Šie klijai nesulipdo odos ir apsaugo ją nuo kibių vaiko pirštukų. Žaizdos gijimą skatina ricinos aliejus: vakare juo patepkite nubrozdintą ar įdrėkstą odą. Ne mažiau efektyvūs ir erškėtuogių bei šaltalankio aliejai. Beje, jų nesunku pasigaminti.
Dar viena problema – rakštys.
Nesvarbu, kaip giliai įsiskverbia rakštis, būtina ją ištraukti, antraip uždegimo tikrai neišvengsite. Geriausia, prieš traukiant rakštį, pirštą pamirkyti muiluotame sodos tirpale. Kartais po tokios vonelės užtenka pamasažuoti pirštą, ir įdūrimo vietoje pasirodo rakšties galiukas, kurį nesunku suimti pincetu ar ištraukti adata. Jeigu rakšties nepavyksta ištraukti, pabandykite tai padaryti kitą dieną. O iš vakaro rakšties vietą patepkite antiseptiniu tepalu ir apriškite. Jeigu bandote rakštį ištraukti adata, nepadarykite pernelyg didelės žaizdos, į kurią gali patekti infekcija. Jeigu sunku įžiūrėti, panaudokite lupą. Ištraukę rakštį, žaizdelę patepkite briliantine žaluma, jeigu reikia – apriškite.
Labai smulkias rakštis galima palikti – po keleto dienų organizmas pats atsikratys svetimkūnio, o jums beliks tik žaizdelės vietą “dėl viso pikto” patepti jodu.
Žinokite, kad kuo stipresnės vaiko organizmo apsauginės jėgos, tuo greičiau užgyja žaizdos ir įdrėskimai, o karpos tokius vaikus aplenkia. Gaivus lauko oras, pakankamai ilgas miegas, gausybė vaisių ir daržovių padės sustiprinti vaiko imunitetą ir išvengti daugelio problemų.