Sunku nesuvalgyti didelės porcijos, kai patiekalas toks skanus; kam eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, kai po ranka šiuolaikiškas automobilis. O darbas dažniausiai sėdimas – visą dieną prie kompiuterio. Akivaizdu, kad kalorijų išeikvojame mažiau negu jų gauname.
Žinoma, lengviau kaltinti ne save, o kažką kita “lėta medžiagų apykaita”, “menopauzė” ir t.t. Tačiau kartais šie paaiškinimai gali būti ir teisingi, nes kai kurie sveikatos sutrikimai iš tiesų susiję su svorio augimu.
Maisto netoleravimas
Dažnai manoma, kad maisto netoleravimas yra viena iš svorio augimo priežasčių. Iš tiesų yra priešingai – netoleruojantys kokio nors maisto žmonės dažnai būna per mažo svorio dėl nepakankamo medžiagų pasisavinimo ir blogos savijautos. Vis dėlto kartais ši būklė būna susijusi su skysčių susilaikymu, kūno brinkimu, dėl kurio žmogus gali jaustis pasunkėjęs. O jei kūno svoris ir šiaip jau buvo nemažas, jį sumažinti pasidaro dar sunkiau.
Visų pirma svarbu išsiaiškinti, kokių maisto produktų žmogus netoleruoja. Jų atsisakius pagerėja žarnyno bakterijų pusiausvyra, lengviau sukontroliuoti kūno svorį.
Nepakankama skydliaukės veikla
Viena iš nutukimo priežasčių gali būti nepakankama skydliaukės veikla (hipotireozė), sulėtinanti medžiagų apykaitą maždaug 10 procentų. Simptomai gali būti kūno svorio augimas, šalčio pojūtis, odos sausumas, vidurių užkietėjimas ir bloga dėmesio koncentracija.
Liga diagnozuojama paprastu kraujo tyrimu. Jei nustatoma, kad kraujyje trūksta skydliaukės gaminamo hormono – tiroksino, skiriamas sintetinis jo pakaitalas. Gydantis medžiagų apykaitos greitis sunormalėja, bet kūno svoris savaime nesumažėja. Jį reikia reguliuoti – stengtis vartoti mažiau kalorijų ir daugiau judėti.
Stresas
Streso metu, kai organizmas įsitempia “kovai arba bėgimui”, į kraują plūsteli hormonai adrenalinas ir kortizolis, o taip pat daugiau gliukozės ir riebalų. Be to, stresą ir įtampą bandoma nuraminti valgant.
Vienas iš geriausių būdų pasipriešinti streso poveikiui yra judėjimas. Tinka spartus vaikščiojimas, kurio metu “sudeginamos” išlikimo reakcijai skirtos kalorijos. Taip pat svarbu atskirti, kada kyla tikras noras valgyti, o kada tik noras nusiraminti valgant. Reikia išbandyti kitus nusiraminimo būdus – atsipalaidavimo techniką, mankštą, pagaliau nekaloringus, sveikus užkandžius.
Kiaušidžių policistozės sindromas
Kiaušidžių policistozę sukelia kiaušidėse neišsivysčiusių kiaušinėlių virtimas cistomis. Ligai būdingas svorio augimas, o taip pat nereguliarios mėnesinės, vaisingumo problemos, nuotaikų kaita, veido plaukuotumas, spuogai ir didelė cholesterolio koncentracija. Liga gali būti paveldima, o jos gydymas sunkus ir ilgas. Būklę galima pagerinti, mažinant kūno svorį ir daugiau judant. Kartais tai sunku padaryti, nes dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo gali labai padidėti apetitas.
Menopauzė
Estrogeno koncentracijai mažėjant, perėjimas į menopauzę gali tęstis kelerius metus. Tuo metu gali būti pastebimi simptomai – mėnesinių nereguliarumas, karščio mušimas, prakaitavimas naktimis, nuotaikų kaita, makšties sausumas, smarkaus širdies plakimo priepuoliai. Daugeliui moterų atsiranda ir kūno svorio problema. Tačiau daugelis ekspertų įsitikinę, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra judėjimo stoka, nes dėl to sumažėja raumenų masė ir sulėtėja medžiagų apykaita. Kita vertus, hormonai veikia kūno riebalų pasiskirstymą menopauzės metu – daugiau riebalų atsiranda pilvo ir juosmens srityje.
Su svorio augimu menopauzės metu reikia kovoti žinomomis priemonėmis – apgalvota mityba ir mankšta. Svarbu kasdien pasivaikščioti po 30-45 minutes, stiprinti raumenis, mankštinantis su lengvais svoriais.
Ar iš tiesų jūsų svoris per didelis?
Nuolat matant perdėto lieknumo manekenes, galima visai be reikalo pasijusti stora. Paprasčiausias būdas pasitikrinti – išmatuoti savo juosmens apimtį. Jei juosmens apimtis 81-89 cm, stenkitės palaikyti kūno svorį nekintamą arba atsikratykite kelių kilogramų. Jei juosmens apimtis didesnė, kyla pavojus sveikatai, todėl kūno svorį reikėtų sumažinti.