Naujame tyrime endokrinologai ir mokslininkai iš Oksfordo universiteto Nuffieldo moterų ir reprodukcinės sveikatos departamento (NDWRH), Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos, Williamo Harvey tyrimų instituto (WHRI) Londono Karalienės Marijos universitete ir Singapūro nacionalinis universitetas pabrėžė būtinybę toliau tirti šilumos poveikio endokrininei sistemai.
Tyrimas „Šilumos poveikio endokrininis poveikis ir reikšmė klimato kaitai“ paskelbtas Gamtos apžvalgos Endokrinologija.
Dėl klimato kaitos didėjant sezoninei temperatūrai ir dažnėjant karščio bangoms, šių padarinių supratimas tapo svarbiau nei bet kada anksčiau.
Hormonai atlieka beveik visas biologines funkcijas, tačiau aplinkos veiksnių įtaka hormonų išsiskyrimui ir veikimui nėra gerai apibūdinta. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos, Londono Karalienės Marijos universiteto Williamo Harvey tyrimų instituto ir Singapūro nacionalinio universiteto pabrėžė, kad reikia skubiai atlikti daugiau šilumos poveikio tyrimų, ypač dėl klimato kaitos kylančios sezoninės temperatūros ir sukeliančios daugiau karščio bangų.
Hormonai įtakoja tai, kaip mes prisitaikome prie aplinkos temperatūros pokyčių, kontroliuodami tokius procesus kaip kūno vandens išsaugojimas, prakaitavimas ir šilumos susidarymas iš ląstelių metabolizmo. Nuo 1940-ųjų paskelbtų tyrimų apžvalga rodo, kad šilumos poveikis veikia hormonus, dalyvaujančius įvairiuose procesuose: nuo atsako į stresą, gliukozės kiekio kraujyje kontrolės, vaisingumo ir motinos pieno gamybos. Tačiau daugelis šių tyrimų buvo susiję su trumpalaikiu šilumos poveikiu ne žmonių gyvūnų modeliams arba sveikiems savanoriams, pavyzdžiui, kariškiams.
Mūsų apžvalgoje pabrėžiamas įrodymų, susijusių su ilgalaikio šilumos poveikio endokrininei sistemai, trūkumas, o tai ypač aktualu didėjančiam žmonių, sergančių endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai, skaičiui, kurie gali turėti ribotą toleranciją aukštesnei temperatūrai. Karščio bangos padidina šių pacientų hospitalizavimo riziką, o tai taip pat padidina šilumos naštą sveikatos sistemai.
Pagrindinis autorius, profesorius Fadilas Hannanas iš Oksfordo universiteto Nuffieldo Moterų ir reprodukcinės sveikatos katedros, teigė: „Mes labai mažai žinome, ar dėl klimato kaitos padidėjęs šilumos poveikis gali turėti įtakos endokrininei sveikatai. Mums reikalingi tyrimai, apimantys endokrininę ir reprodukcinę sistemą. pasaulinės sveikatos tyrimų bendruomenės, siekdamos įvertinti kylančios temperatūros ir karščio bangų poveikį endokrininės sistemos pacientams.
„Tai ypač svarbu pacientams, gyvenantiems karšto klimato sąlygomis, kuriems gali būti netinkama galimybė patekti į vėsią aplinką. Geresnis šio poveikio supratimas leis sukurti intervencijas endokrininės sistemos pacientams, kuriems gresia didžiausias karščio pavojus.”
Tam tikri hormoniniai sutrikimai gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą, todėl gali būti sunkiau atvėsti ir padidėti su karščiu susijusių ligų rizika. Singapūro nacionalinio universiteto profesorius Jasonas Lee priduria: „Pasauliui grumstant su didėjančiomis klimato kaitos grėsmėmis, sudėtingų šilumos poveikio, endokrininės sistemos funkcijos ir žmonių sveikatos sąsajų išaiškinimas yra ne tik mokslinis reikalavimas. bet moralinė pareiga ginti pažeidžiamuosius ir užtikrinti gerovę ateinančioms kartoms“.
Šilumos rizikos valdymas tampa vis svarbesnis ir šioje apžvalgoje pabrėžiamas poreikis šviesti sveikatos specialistus apie pavojų aplinkai. Bendraautorė, docentė Sari Kovats iš LSHTM aplinkos pokyčių ir sveikatos NIHR sveikatos apsaugos tyrimų skyriaus, priduria: „Turime geriau valdyti karščio riziką pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir kitais endokrininiais sutrikimais“.
Karščio bangos dažnėja ir stiprėja, o tai daro didelį poveikį sveikatai, bendraautorius, profesorius Rajeshas Thakkeris iš Oksfordo universiteto ir Karalienės Marijos Williamo Harvey tyrimų instituto teigia: „Klimato kaita ir didėjantis šilumos poveikis yra pagrindiniai pasauliniai iššūkiai, su kuriais susiduriame. mes mažai žinome apie jų poveikį sveikatai, o šių žinių spragų nustatymas yra svarbus planuojant strategijas ir būsimus mokslinius tyrimus žmonijos labui.