Europos aplinkos agentūra jau ne vienus metus įspėjo apie realybę, kuri nebepriklauso prognozių sričiai: Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis. Karščio bangos dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tokiuose miestuose kaip Madridas, Roma ar Atėnai vadinamosios atogrąžų naktys – tos, kuriose temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių – nustojo būti išimtimi ir tapo vasaros kraštovaizdžio dalimi.
Tai keičia ne tik orų statistiką. Tai taip pat keičia mūsų kelionių būdą. Europos vasara dešimtmečius buvo kuriama pagal nepajudinamą lygtį: atostogos prilygo paplūdimiui, saulei ir aukštai temperatūrai. Šiandien pokalbis pradeda skirtis. Vis daugiau keliautojų teiraujasi apie nakties temperatūrą, o ne apie baseino temperatūrą, jie ieško aukščio virš jūros lygio, o ne smėlio ir vertina galimybę vaikščioti vidurdienį nesijaučiant kaip orkaitėje.
Turizmo pramonė tai jau pastebi. Kelionės, tradiciškai siejamos su žiema ar žygiais, registruoja rekordinius skaičius liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Alpės, Pirėnai ar tam tikri Šiaurės Europos regionai vilioja lankytojus, kurie bėga ne nuo vasaros, o nuo vasaros pertekliaus.