Kognityvinis nuosmukis ir demencija gali atsirasti dėl ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, ir dėl tokių ligų kaip hipertenzija, kurios pažeidžia smegenų kraujagysles. Žmonėms, turintiems abiems, gali kilti dar didesnė pažinimo sutrikimų rizika, teigiama naujame Jeilio tyrime.
Šis papildomas poveikis, anot mokslininkų, greičiausiai turės didelį poveikį mediciniškai nepakankamai aptarnaujamoms populiacijoms, todėl būtina atlikti rasinės įvairovės tyrimus, siekiant įvertinti, kaip veiksmingai gydyti abi demencijos priežastis.
Tyrimui – paskelbta rugsėjo 4 d Alzheimerio liga ir demencijaTyrėjai naudojo duomenis iš sistolinio kraujospūdžio intervencijos tyrimo, kuris vyko 2010–2015 m. ir kuriame dalyvavo 50 metų ir vyresni suaugusieji, sergantys hipertenzija. Apskritai, naujajame tyrime buvo pateikti duomenys iš 467 skirtingų rasių tyrimo dalyvių, 60 metų ar vyresnių.
Du biomarkeriai buvo su kraujagyslėmis ir Alzheimerio liga susijusio indėlio į pažinimo sutrikimus pavyzdžiai. Pirmasis – baltosios medžiagos hiperintensyvumas – kuris yra smegenų randų, atsiradusių dėl smulkių smegenų kraujagyslių pažeidimo, dažnai dėl aukšto kraujospūdžio, biomarkeris, buvo išmatuotas atliekant MRT, kai dalyviai prisijungė prie tyrimo.
„Baltosios medžiagos hiperintensyvumas reiškia, kad kai žiūrime į smegenis per MRT, baltoji medžiaga arba nervų jungtys tarp skirtingų smegenų regionų pasirodo kaip ypač balta“, – sakė neurologijos docentas dr. Adam de Havenon. Jeilio medicinos mokykla ir pagrindinis tyrimo autorius. „Mes tai vertiname kaip neuronų randus, kai žiūrime į smegenis per asmenų, sergančių kraujagysline demencija, skrodimą.
Alzheimerio liga pasižymi amiloidinių plokštelių susidarymu – baltymo, vadinamo amiloidu-beta, sankaupomis, kurios kaupiasi smegenyse. Plokštelės gali būti matomos atliekant pomirtinę analizę, tačiau jų negalima tiesiogiai išmatuoti neinvaziniu būdu. Alternatyva yra išmatuoti dviejų peptidų – Abeta42 ir Abeta40 –, kurie cirkuliuoja kraujyje ir koreliuoja su amiloido-beta kiekiu smegenyse, santykį.
Tyrėjai įvertino, kurie dalyviai turėjo didžiausią ir mažiausią smegenų randų ir amiloidinių plokštelių kaupimosi riziką per pirmąjį vertinimą, taip pat kas per kitus ketverius metus susirgo pažinimo sutrikimais.
„Mes nustatėme, kad rizika susirgti pažinimo sutrikimais buvo daug didesnė tiems dalyviams, kuriems buvo didesnis baltosios medžiagos hiperintensyvumas ir daugiau amiloido beta, nei tiems, kurie ką tik turėjo vieną ar kitą“, – sakė de Havenon.
Konkrečiai, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie turi mažiausią baltosios medžiagos hiperintensyvumo ir amiloido beta rizikos balą, taip pat turėjo mažiausią pažinimo sutrikimų (5,3 %). Tie, kurių vieno rizikos veiksnio balai buvo aukšti, o kito – žemi, pažinimo sutrikimas buvo didesnis (7,8 % baltosios medžiagos hiperintensyvumo ir 11,8 % amiloido beta). O dalyvių, kurių abiejų rizikos veiksnių balai buvo aukšti, buvo didžiausias pažinimo sutrikimo lygis – 22,6%.
„Tai rodo, kad abu yra rizikos veiksniai atskirai ir kartu sukelia dar didesnę riziką”, – sakė de Havenonas.
Viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai tik pradeda suprasti ryšį tarp šių dviejų rizikos veiksnių, yra ta, kad tyrimai dažniausiai sutelkiami į vieną ar kitą, pridūrė de Havenonas.
„Apskritai demencijos priežastys tyrime nutylėtos“, – sakė jis. „Tačiau daugumai pacientų pažinimo sutrikimus ir demenciją sukelia ne tik Alzheimerio liga ar tik kraujagyslių problemos. Daugeliui tai yra abiejų dalykų ir kitų dalykų, tokių kaip gyvenama aplinka, išsilavinimas ir kontaktinių sporto šakų skaičius, derinys.”
Norint iš tikrųjų suprasti, kaip šie du rizikos veiksniai kartu prisideda prie pažinimo sutrikimo, sako de Havenon, reikia atlikti klinikinius tyrimus, kurių tikslas būtų gydyti abu. Ir tie bandymai turėtų būti įvairūs rasiniu ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu, kad išvados būtų apibendrinamos platesnei populiacijai ir apimtų grupes, kurias labiau paveiks demencijos rizikos veiksniai.
Kaip aiškina de Havenonas, labiau palankios sąlygos greičiausiai turės išteklių gydyti sveikatos problemas, tokias kaip hipertenzija, galinti sukelti kraujagyslinę demenciją. Todėl nepakankamai aptarnaujamos populiacijos, kurioms trūksta tų išteklių, turi didesnę kraujagyslių indėlio į pažinimo sutrikimus naštą.
Dabar, kai tampa prieinami gydymo būdai, skirti sumažinti amiloido beta progresavimą, mokslininkai tikisi, kad Alzheimerio ligos našta taip pat persikels į nepakankamai aptarnaujamas populiacijas.
„Tai yra sveikatos teisingumo problema”, – sakė de Havenon. „Turime atlikti tyrimus, kuriuose nagrinėjamas amiloido ir hipertenzijos gydymas. Tai vienintelis būdas išvengti didėjančių demencijos sveikatos skirtumų.”