Skirtingai nuo kitų dažniausiai diagnozuojamų vėžio formų, tokių kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos ir plaučių vėžys, penkerių metų išgyvenamumas po kasos vėžio diagnozavimo yra nerimą keliantis mažas – 8,5 % Japonijoje.
„Tik nedaugelis laimingųjų, kuriems anksti diagnozuojama ir kuriems atliekama operacija, išgyvena kasos vėžį. Nors storosios žarnos ir plaučių vėžio tyrimai pailgino gyvenimo trukmę keleriais metais, kasos vėžio gydymas vis dar yra tokioje stadijoje, kai derinamas naujausi gydymo būdai suteikia pacientams tik keletą papildomų savaičių“, – sako profesorius Toshiro Sato iš Keio universiteto medicinos mokyklos.
Kasos vėžio ląstelių tapatumo pokyčiai gali prisidėti prie jų agresyvumo. Maždaug 10 % kasos vėžio atvejų yra susiję su PASC – patologija, atsirandančia iš latakų ląstelių, kurios pradeda panašėti į plokščiąsias ląsteles – tam tikros rūšies epitelio ląsteles, randamas stemplėje ir trachėjoje. Šis tapatybės pokytis leidžia vėžinėms ląstelėms klestėti aplinkoje, kurioje kitaip nebūtų.
Išgyvenimas be deguonies
Siekdama patikrinti, ar tas pats pasakytina ir apie žmones, Sato komanda bandė sukurti PASC nuo nulio, naudodama įprastus kasos organoidus ir genų inžinerijos technologiją. Išvados paskelbtos žurnale Gamtos ląstelių biologija.
Išjungus KDM6A, histono modifikavimo geną, dalyvaujantį epigenetiniame genų ekspresijos reguliavime, ir GATA6, geną, dalyvaujantį kasos vystyme, mažiau agresyvios kasos vėžio ląstelės transformavosi į PASC panašias ląsteles.
Tačiau ankstesnis tyrimas atskleidė, kad ne visos į PASC panašios ląstelės turėjo KDM6A mutacijas. Remdamasi neseniai atliktu tyrimu, rodančiu, kad deguonis yra labai svarbus KDM6A funkcionavimui, komanda kasos vėžio organoidus paveikė mažai deguonies. Po dviejų mėnesių organoidai pradėjo panašėti į PASC, o tai rodo, kad mažai deguonies turinčios aplinkos vaidina svarbų vaidmenį skatinant transformaciją.
Mažo deguonies kiekio vaidmuo keičiant ląstelių tapatybę iš dalies paaiškina didelį mirtingumą sergant kasos vėžiu. Daugelyje vėžio audinių yra papildomų kraujagyslių, tiekiančių deguonį ir maistines medžiagas, skatinančias ląstelių augimą, tuo tarpu žinoma, kad sergant kasos vėžiu kraujagyslių labai trūksta.
„Priežastis, kodėl kasos vėžys tapo toks agresyvus be papildomo deguonies ir maistinių medžiagų, buvo neaiški, tačiau dabartinis tyrimas išaiškina genetinius mechanizmus, lemiančius, kaip jie transformuojasi esant mažai deguonies“, – sako Sato.
Nukreipimas į epigenomą
Tyrimas taip pat parodė, kad vaistų klasė, vadinama EZH2 inhibitoriais, kurie blokuoja epigenetinių žymenų pridėjimą prie genomo, gali pakeisti molekulinius pokyčius, kurie sukelia transformaciją į PASC panašias ląsteles. „Šio tyrimo rezultatai rodo, kad tokiems procesams skirti vaistai gali būti labai veiksmingi prieš kitus vėžio atvejus, kurie tampa agresyvūs dėl tapatybės pokyčių“, – sako Sato.
Sato teigia, kad kitas svarbus žingsnis būtų bendradarbiauti su taikomųjų tyrimų grupėmis, siekiant patvirtinti EZH2 inhibitorių derinimo su kitais vaistais veiksmingumą. Be to, Sato moksliniai tyrimai dabar yra skirti ankstyvųjų kasos vėžio vystymosi stadijų tyrimui.
„Kasos ląstelėse, kurios tampa vėžinėmis, kas nutinka iki mutacijų atsiradimo? Šios žinios gali padėti prevencijai“, – sako Sato.
Teikia Keio universitetas