Kas yra moterų seksualinio susidomėjimo / susijaudinimo sutrikimas?

FSIAD apibūdina moterų seksualinio potraukio ar fizinio susijaudinimo praradimą arba reikšmingą sumažėjimą. Tai palyginti naujas terminas, kuris pirmą kartą pasirodė psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-5).

Anksčiau FSIAD buvo padalintas į du atskirus sutrikimus:

• hipoaktyvus seksualinio potraukio sutrikimas, apibūdinantis susidomėjimo seksu stoką
• moterų seksualinio susijaudinimo sutrikimas (FSAD), kuris reiškia sumažėjusį susijaudinimą, pojūčius ar malonumą seksualinės veiklos metu

FSAD anksčiau buvo kalbama apie sutepimo trūkumą ir moterų lytinių organų patinimą, į kurį tyrėjai atkreipė dėmesį kaip į seksualinės disfunkcijos priežastį.

Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad tai yra ydinga koncepcija, nes mažas tepimo lygis nebūtinai rodo moters susijaudinimą ir ne visada užkerta kelią seksui.

Tarp seksualinio potraukio ir fizinio susijaudinimo yra glaudus ryšys. Dėl to DSM-5 sujungė dvi sąlygas.

Neaišku, kiek žmonių konkrečiai patiria FSIAD. Tačiau seksualinė disfunkcija yra labai dažna vyrams ir moterims.

2016 m. metaanalizė rodo, kad maždaug 40,9 % moterų prieš menopauzę visame pasaulyje patiria bent vieno tipo seksualinę disfunkciją. Iš jų 28% pranešė apie mažą seksualinį potraukį.

Tačiau, palyginti su kai kuriais vyrų seksualinės disfunkcijos tipais, pvz., erekcijos disfunkcija, FSIAD yra daug mažiau žinomas.

Pagal DSM-5, norint turėti FSIAD, asmuo turi turėti tris iš šių simptomų:

• sumažėjęs susidomėjimas seksu arba jo nebuvimas
• mažai arba visai nekyla minčių apie seksą
• sumažėjęs seksualinis susijaudinimas ar malonumas seksualinės veiklos metu
• sumažėjęs susijaudinimas arba jo nebuvimas reaguojant į vaizdinius, rašytinius ar žodinius signalus
• nedažnas seksualinis aktyvumas santykiuose arba jo nebuvimas
• lytinių organų pojūčių sumažėjimas arba jų nėra

Jie taip pat turi turėti:

• simptomai trunka 6 mėnesius ar ilgiau
• didelis nerimas dėl jų simptomų
• simptomai, kurie nėra tiksliau paaiškinami neseksualiniu psichikos sveikatos sutrikimu, prievarta šeimoje, vaistais, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ar kita sveikatos būkle

Be to, žmonės, sergantys FSIAD, gali patirti simptomus įvairiais būdais. Sąlyga gali būti:

• Apibendrintas arba situacinis: Generalizuotas FSIAD apima simptomus, kurie atsiranda bet kokioje situacijoje, su bet kokiu partneriu ir bet kokios rūšies seksualinės stimuliacijos metu. Situacinis FSIAD yra konkretesnis ir pasitaiko tik tam tikrais scenarijais.
• Visą gyvenimą arba įgytas: Jei asmens simptomai tęsiasi visą gyvenimą, tai reiškia, kad jie pirmą kartą juos pastebėjo, kai tik pradėjo seksualiai aktyvuoti. Įgytas FSIAD reiškia, kad asmuo anksčiau turėjo seksualinių funkcijų, bet šiuo metu neturi.

Partneriai gali pastebėti, kad FSIAD sergantis asmuo dažniausiai nenori užsiimti seksu ir apie tai kalba mažiau arba visai nekalba.

FSIAD prieš aseksualumą

Svarbu pažymėti, kad FSIAD skiriasi nuo aseksualumo.

Aseksualumas yra skėtinis seksualinės orientacijos terminas, apimantis įvairaus laipsnio seksualinį ir romantišką potraukį kitiems. Tai nėra sveikatos būklė.

Kai kurie aseksualūs žmonės visą gyvenimą teikia pirmenybę neseksualiems santykiams. Nors visą gyvenimą nesidomėjimas seksu gali atsirasti dėl seksualinės disfunkcijos, taip būna ne visada.

Remiantis DSM-5, kad būtų taikoma FSIAD diagnozė, asmuo turi parodyti „kliniškai reikšmingo kančios“ požymius dėl noro stokos.

Asmuo, kuris identifikuojasi kaip aseksualus, nejaučia jo nerimo ir neturi problemų užmegzti artimus santykius, neatitinka FSIAD kriterijų.

Seksualinis potraukis ir susijaudinimas yra sudėtingi. Daugelis veiksnių turi įtakos žmogaus seksualinio potraukio kiekiui ir tipui bei jo kūno reakcijai į intymumą.

Nors dažnai sunku nustatyti vieną priežastį, DSM-5 pažymi, kad žmonės, sergantys FSIAD, dažnai turi kitų seksualinių ar emocinių sunkumų, kai kurie iš jų nagrinėjami toliau.

Nepasitenkinimas santykiais

A 2018 metų apžvalga nustatė, kad nepasitenkinimas santykiais yra moterų seksualinės disfunkcijos rizikos veiksnys. Tai gali būti bendravimo problemų, emocinio intymumo stokos ar neišspręsto konflikto pasekmė.

Įtakos gali turėti ir partnerių psichinė bei fizinė sveikata. Jei asmuo nori sekso dažniau nei jo partneris ar partneriai arba jie patys turi seksualinių sutrikimų, tai gali turėti įtakos FSIAD vystymuisi.

Psichikos sveikatos sąlygos

Su FSIAD taip pat siejamas neigiamas savęs įvaizdis, nepasitikėjimas savo kūnu ar išvaizda, nuotaikos sutrikimai.

Neigiamas kūno įvaizdis arba kūno dismorfinis sutrikimas gali sukelti stresą dėl drabužių nusiėmimo ar seksualinės veiklos. Stresas, nerimas ir depresija taip pat gali sumažinti žmogaus norą mylėtis.

Tačiau svarbu pažymėti, kad dėl FSIAD gali atsirasti žema savigarba, stresas ir psichinės sveikatos būklės ir tai negali būti tiesioginė priežastis.

Kai kurie žmonės, sergantys FSIAD, anksčiau patyrė emocinę ar seksualinę prievartą. 2020 m. atliktas tyrimas rodo, kad seksualinės traumos, pvz., seksualinė prievarta vaikystėje, gali sukelti gėdą dėl sekso, o tai gali prisidėti prie seksualinės disfunkcijos.

Neigiami įsitikinimai, susiję su seksu

Asmeniniai, kultūriniai ir religiniai įsitikinimai gali turėti įtakos FSIAD.

Žmonės, kurie tiki tradiciniais lyčių vaidmenimis, gali jausti, kad jie neturėtų aktyviai dalyvauti sekse arba neturėtų juo mėgautis. Tai gali sukelti gėdos jausmą aplink seksą.

Kokybiško lytinio švietimo poreikis

Jei žmogus neturi daug patirties ar žinių apie seksą, jis gali turėti nerealių minčių apie tai, kas yra „normalu“ seksualinio potraukio atžvilgiu. Jie taip pat gali sunkiai paaiškinti, kas jiems patinka ar nepatinka, arba nežino apie skirtingus seksualinius metodus.

Svarbu, kad žmonėms būtų prieinamas kokybiškas lytinis švietimas, normalizuojantis lytinį potraukį ir mokantis, kad seksas turi teigiamą vaidmenį žmogaus savijautai.

The 2018 metų apžvalga pažymi, kad lytinis švietimas ir jausmas, kad seksas yra svarbus santykiuose, yra apsauginiai veiksniai nuo seksualinės disfunkcijos.

Kiti seksualinės funkcijos sutrikimai

Daugelis žmonių, sergančių FSIAD, taip pat gali patirti kitų seksualinių sunkumų, tokių kaip:

• skausmas sekso metu, pavyzdžiui, dėl vaginizmo ar vulvodinijos
• bendras dubens skausmas, pavyzdžiui, dėl endometriozės
• sunku pasiekti orgazmą arba moters orgazmo sutrikimas
• makšties sausumas

Šių būklių gydymas gali padėti pagerinti asmens FSIAD simptomus.

Sužinokite apie skausmo priežastis sekso metu.

Kitos priežastys

Kiti veiksniai, galintys sukelti asmens seksualinio potraukio ir susijaudinimo pokyčius, yra šie:

• tam tikrų vaistų, tokių kaip antidepresantai ar hormoninė kontracepcija
• sveikatos būklės, kurios trukdo normaliai kraujotakai, tepimui ar fiziniams pojūčiams lytiniuose organuose
• hormonų disbalansas
• menopauzė

Yra keletas būdų, kaip gydyti FSIAD. Jie apima:

Psichoterapija arba sekso terapija

Pokalbis su sekso terapeutu, psichoterapeutu ar konsultantu, kurio specializacija yra moterų seksualinė sveikata, gali padėti kam nors nustatyti veiksnius, prisidedančius prie jų FSIAD.

Sekso terapeutas ar psichoterapeutas gali kam nors padėti:

• išmokti susidoroti su stresu ir nerimu įgūdžių
• palaipsniui keisti savo įvaizdį ir ugdyti užuojautą sau
• mesti iššūkį bet kokiems įsitikinimams, dėl kurių jie gėdijasi dėl sekso
• išmokti atviriau bendrauti su savo partneriu
• išspręsti praeities traumas saugioje aplinkoje

Jei santykių sunkumai prisideda prie FSIAD, terapeutas taip pat gali rekomenduoti santykių konsultavimo sesijas, kuriose dalyvauja ir asmens partneris.

Vaistas

FSIAD gydymo vaistai apima Vyleesi (bremlanotidą), kuris aktyvuoja smegenų receptorius, turinčius įtakos seksualiniam elgesiui ir potraukiui.

Hormonų terapija gali padėti gydyti sumažėjusį seksualinį potraukį žmonėms, išgyvenantiems menopauzę arba turintiems hormonų disbalansą.

Šie vaistai netinka visiems. Prieš išbandydami šių gydymo būdų saugumą, sąveiką ir šalutinį poveikį svarbu aptarti su gydytoju.

Kitų sąlygų gydymas

Jei asmens seksualinis potraukis arba fizinė reakcija į seksualinę stimuliaciją pasikeitė nuo tada, kai susirgo psichine ar fizine sveikatos būkle arba pradėjo vartoti tam tikrus vaistus, tai gali būti veiksnys.

Asmuo gali aptarti šias galimybes su gydytoju:

• keisti vaistus ar dozes
• išbandyti nehormoninę kontracepciją, pvz., intrauterinį prietaisą ar prezervatyvus
• bando gydyti hormonų disbalansą ar menopauzės simptomus

Jei asmuo pastebi, kad jo seksualinis potraukis yra mažesnis nei įprastai, arba atrodo, kad jis nereaguoja į seksualinę stimuliaciją, kaip anksčiau, jis gali kreiptis pagalbos į gydytoją arba sveikatos priežiūros specialistą, kurio specializacija yra seksualinė funkcija.

Gali būti sunku kalbėti apie seksualinę disfunkciją, tačiau tai daryti nėra gėda. Tai sveikatos būklė, kuri gydant gali pagerėti.

Konkretus susirūpinimas ar troškimo ar susijaudinimo pasikeitimas padės gydytojui patarti dėl tolesnių veiksmų.

FSIAD yra seksualinės funkcijos sutrikimo tipas, atsirandantis, kai žmogaus seksualinis potraukis ar susijaudinimas yra daug mažesnis nei įprastai. Tai gali sukelti didelį diskomfortą. Tačiau seksualinė disfunkcija yra paplitusi tarp moterų ir yra gydoma.

Daugelis veiksnių gali prisidėti prie FSIAD, todėl žmogui gali būti naudinga išbandyti kelis gydymo metodus. Galimos galimybės apima individualią terapiją, traumų terapiją, santykių konsultavimą ar vaistus.