Būti paralyžiuotam naujo iššūkio akivaizdoje, nes jauti, kad taip ir padarysi nepavyks pasiekti. Ar tau taip kada nors nutiko? Gali būti, kad jūs tiesiog bijote dėl kokios nors konkrečios priežasties, bet galime kalbėti ir apie kažką gilesnio. „Išmoktas bejėgiškumas reiškia būseną, kai žmogus, patyręs nekontroliuojamą neigiamą patirtį, ugdo nekontroliavimo ir nesugebėjimo jausmą pakeisti tai, kas vyksta, net jei turite galimybę tai pakeisti“, – sako psichologė Beatriz Galván, traumų ekspertė.
Išmokto bejėgiškumo būsena turi rimtų padarinių kasdieniame gyvenimenes tai gali sukelti nerimą net ir ne grėsmingose situacijose; beviltiškumas galvojant, kad padėtis negali pasikeisti; socialinė izoliacija; žema savigarba, nusivylimas, susikaupimo sunkumai ir net depresija ar fiziniai sutrikimai (nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas…). Visa tai apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina nuo to kenčiančių žmonių gyvenimo kokybę.
Šį reiškinį pradėjo analizuoti 1970 m psichologas Martinas Seligmanaskuris savo teoriją apie išmoktą bejėgiškumą sukūrė eksperimentuodamas su gyvūnais. Per savo tyrimą jis išsiaiškino, kad šunys, patyrę nedidelį elektros šoką, negalėjo ištrūkti jie tiesiog nustojo bandyti po kurio laiko, net jei jiems būtų suteikta galimybė tai padaryti. Perkeltas į žmones, jis apibūdina tą neveiklumo ir pasyvumo būseną, kurią galima patirti, kai praeityje buvo patirtos traumuojančios situacijos.
Įvykiai vaikystėje, vedantys į išmokto bejėgiškumo būseną
Išmoktas bejėgiškumas gali išsivystyti kaip įvairių neigiami įvykiai vaikystėje ar paauglystėje. Beatriz Galván pateikia kai kuriuos iš jų:
1. Aplaidumas: Tėvų ar globėjų priežiūros ar dėmesio trūkumas verčia vaiką manyti, kad jo emociniai poreikiai nebus patenkinti, o tai sukelia bejėgiškumo jausmą.
2. Emocinės paramos trūkumas: Augdami šeimoje, kurioje jūsų emocijos nėra patvirtintos ir nesate emociškai palaikomas, jaučiate vienišumą ir nesugebate susitvarkyti su tuo, ką jaučiate ar kas vyksta.
3. Fizinė arba emocinė prievarta: Jei vaikas patiria prievartą ar netinkamą elgesį, atsiranda kontrolės stokos ir nesugebėjimo apsisaugoti jausmas, o tai sukelia bejėgiškumą.
4. Patyčios: Pasikartojančių patyčių situacijų patyrimas gali sukelti vaikui tikėjimą, kad jis nesugeba pakeisti tai, kas vyksta, o jo bejėgiškumo jausmas ir situacijų nekontroliavimas gali tapti lėtiniu.
5. Dvikovos ir dažni aplinkos pokyčiai: Jei susiduriate su artimųjų netektimi ar atsiskyrimu nuo tėvų, nejaučiant palydimo ir palaikymo, gali kilti jausmas, kad nesugebėsite susidoroti.
6. Aukštas slėgis aplinkoje: Jei vaikas patiria per didelį spaudimą siekti sėkmės, kartu su paramos stoka, jis gali manyti, kad kad ir kiek jis bedarytų ar stengtųsi, savo tikslų nepasieks.
7. Chaotiška aplinka: Jei vaiko aplinka nestruktūrizuota (dėl ekonominio nestabilumo, smurto, psichotropinių medžiagų vartojimo šeimos aplinkoje…) skatinamas įsitikinimas, kad mes negalime kontroliuoti to, kas su mumis vyksta, ir negalime tam daryti įtakos.
8. Prikabinamų figūrėlių modeliai: Kai tėvai ar globėjai elgiasi iš bejėgiškumo vietos (žmonių, turinčių nesaugų ar neorganizuotą prieraišumo stilių, vaikystėje patyrusių traumuojančių situacijų), vaikai užaugs mokydamiesi veikti iš šių bejėgiškumo būsenų ir jausis, kad nekontroliuoja savo gyvenimo. .
9. Ligos: Kai vaikas suserga arba mato, kad šeimos narys išgyvena subtilų sveikatos epizodą, gali sustiprėti jo jausmas, kad jis negali kontroliuoti, kas vyksta.
10. Mokyklos sunkumai be paramos: Jei vaikas turi akademinių sunkumų ir nėra lydimas jo poreikių ar nepalaikomas, jis gali patirti akademinių nesėkmių. Jei situacija tęsis, o šeima ir mokykla nesulauks paramos, vaikas jausis, kad jis nėra pajėgus ir negali mokytis, sukeldamas bejėgiškumo jausmą.
Šios būsenos vystymasis nėra išskirtinis vaikystėje. Suaugus taip pat gali kilti tam tikrų situacijų, kurios gali sukelti ugdyti išmoktą bejėgiškumą. Piktnaudžiavimas ar netinkamas elgesys, lėtinis stresas, nuolatinės nesėkmės ar socialinės paramos trūkumas gali sukelti šią patologiją.
Kaip įveikti išmoktą bejėgiškumą
Susidurti su išmoktu bejėgiškumu ir jį įveikti įmanoma, tačiau, pasak Beatriz Galván, būtina pridėti įvairių priemonių:
1. Nustatykite ir atpažinkite situaciją: Kaip ir su bet kokia problema, kurią reikia įveikti, pirmiausia reikia pripažinti, kad su ja susiduriate. Įsisąmoninkite ir nustatykite situacijas, kuriose jaučiate kontrolės, gebėjimų stoką ar bejėgiškumą, ir analizuokite, kaip į tai reaguojate.
2. Išsikelkite mažus tikslus: Svarbiausia išsikelti nedidelius tikslus, kurie būtų pasiekiami ir realūs. Tokiu būdu žingsnis po žingsnio įgysite didesnį pajėgumo ir kontrolės jausmą. Jei užsibrėžtus tikslus sunku pasiekti, galite patirti nusivylimą ir pabloginti situaciją.
3. Išmokite arba patobulinkite kai kuriuos savo įgūdžius: Įvairių strategijų mokymasis gali padidinti jūsų kompetencijos jausmą ir sustiprinti savigarbą.
4. Socialinė parama: Labai svarbu apsupti save žmonėmis, kurie tave palaiko ir motyvuoja. Dalijimasis savo patirtimi ir emocinės paramos gavimas gali būti labai naudingas.
5. Pakeiskite perspektyvą: Beatriz Galván pataria pabandyti pakeisti požiūrį į iš pažiūros sudėtingas situacijas. „Užuot matę juos kaip nekontroliuojamus, ieškokite aspektų, kuriuos galite paveikti arba pakeisti. Teigiamas mąstymas gali būti naudingas“, – perspėja jis.
6. Atlikite psichoterapiją: Kreipkitės pagalbos į patyrusį psichoterapeutą, kuris galėtų jus lydėti ir išsiaiškinti, kas su jumis vyksta, ir padėti jums valdyti dabartines situacijas.