Tai viena velniškiausių trapios atminties versijų: ta, kuri primena apie būsimos akimirkos suplanuotus veiksmus. Taip galite išmokyti ją nepamiršti prisiminti.
Poryt yra draugo gimtadienis. Informacija staiga ateina į galvą, kaip viena iš tų pranešimai kurie nuolat užplūsta mobiliojo telefono ekraną. Gera žinia ta, kad š.m taip, tu prisiminei datos. Ne toks geras, kad negali pasveikinti, kol neateina diena, o dar liko 48 valandos… Ar prisiminsi?
Be aliarmų, lipnių lapelių ant šaldytuvo durelių (ar kas nors vis dar tai daro?), programėlės, kurios įspėja apie visokius susitikimus ar įsėdimą į to kito draugo, kuris turi tokią gerą atmintį, automobilį ir, dar vienerius metus, atidaro sveikinimų turas WhatsApp grupėje, būsima atmintis ar galimybė ką nors prisiminti planuojama ateityje Tai įgūdis, kurį galima ir reikia lavinti.
Kas yra būsimoji atmintis
Tokio tipo mintys reiškia du veiksmai, kurie turi likti suderinti mūsų smegenyse: viena perspektyva arba ateitis ir kita retrospektyva arba praeitis. Pirmasis iš jų yra tas, kuris leidžia prisiminti momentą, kai turime ką nors padaryti (kažką prisiminti poryt); antroji, kuri leidžia mums tiksliai prisiminti, ką turime daryti (sveikinu mano draugą).
„Prisiminimai, kuriuos paprastai yra sunkiau išlaikyti perspektyviai, ateityje„Daugiausia tai atsitiktiniai susitikimai, gimtadieniai, kažkas neįprasto jūsų pirkinių sąraše, kai einate į prekybos centrą…“ – sako klinikinis psichologas ir neuropsichologas Amparo Iznaola. „Ir yra labai dažnas, kuris, nors ir atrodo kaip pokštas, vyksta nuolat: skambina mamai, partneriui, draugei…“, – priduria jis.
Kartojimas, raktas į būsimos atminties lavinimą
Kartojimas yra pranašumas, kuris visada naudingas būsimai atminčiai. ką nors padaryti įprastai kiekvieną dieną ar kas savaitę „padeda mokytis būti tvirtesniam, nes mūsų smegenys įsisavina mintį ir jos atmintis atsiranda spontaniškai, automatiškai“, – aiškina Iznaola. „Tai panašu į tą, kai išmokstame daugybos lenteles jas kartodami vėl ir vėl. Kartojimas padeda įtraukti informaciją į ilgalaikė atmintis ir užtikrina lengviau įsiminti tą informaciją, kai mums jos reikia“, – sako jis.
Kasdieniame gyvenime kartojimas taikomas tokiems paprastiems gestams kaip prisiminimas išjungti šviesą išeinant iš kambario, nupirkti duonos prieš einant namo, išsivalyti dantis prieš einant miegoti ar paskambinti mamai kiekvieną sekmadienio popietę. Visa tai yra būsimos atminties pavyzdžiai. Problema yra tada, kai kalbama apie atsitiktiniai veiksmai: nuveskite vaika pas gydytoja, paimkite siunta i pašte, nupirkite Tabasco kai einame i prekybos centra arba pasveikinkite ta drauge, kuri turi gimtadieni tik karta per 365 dienas.
Kaip amžius veikia būsimą atmintį
„Atliekant pažinimo senėjimo tyrimus, a atminties našumo sumažėjimas kuri prasideda daugiau ar mažiau ankstyvame pilnametystėje. Moterims perimenopauzėje ar menopauzėje taip pat pastebimas atminties pablogėjimas („Kodėl aš atėjau į virtuvę?“…)“, – aiškina ekspertas. Prie to turime pridėti faktą, kad senstant, gebėjimas mokytis naujai ir cdėmesio trukmė.
Tačiau yra žmonių, kurie turi daugiau galimybių nei kiti prisiminti dalykus ateityje, ir tai yra dėl kelių veiksnių. „The genai ir gyvenimo būdas sveika mityba, fiziniai pratimai, nerūkymas turi įtakos“, – sako gydytojas Amparo Iznaola. „Bet ir tai, kad jo mąstymo būdas kitoks ir jie sugeba susieti atmintį su psichinėmis schemomis savo smegenyse ir saugoti ją taip, kad ateityje galėtų ją atkurti iš savo atminties.
Signalizacija be problemų jūsų mobiliajame telefone, treniruotės, kurios nenutrūksta
„Aš visada sakau savo pacientams, turintiems atminties problemų Smegenys yra tik dar vienas jūsų kūno raumuo. o jei jis nenaudojamas, jis atrofuojasi. Šiais laikais naujos technologijos ir dirbtinis intelektas vis labiau tingins mūsų smegenis“, – apgailestauja jis. Būsimos atminties lavinimo raktas yra kartojimo pratimai (daug kartų pakartokite tai, ką norite išlaikyti) ir asociacija (naudojant regimąją atmintį, kuri leidžia susieti naują dirgiklį su jau išsaugota atmintimi, kad naujajam būtų naudinga senoji).
Labai efektyvus pratimas yra sukurti žadintuvas savo mobiliajame telefonebet be temos. Taigi, jam suskambėjus žinosime, kad turime ką nors atsiminti, net jei žadintuvas tiksliai nenurodo ko. Mūsų pratimas yra lavinti atmintį tiksliai prisiminkite nagrinėjamą problemą. Po truputį šis gabumas taps vis judresnis ir automatiškesnis. Tuo tarpu mes visada turime galimybę sukurti naują žadintuvą su tema mobiliajame telefone.