Sveikiems žmonėms: 1 dalis medetkų žiedų, po 2 dalis šalpusnio lapų ir jonažolės bei šalavijo žolės. Antpilas gaminamas įprastu būdu.
Sergantiems lėtiniu tonzilitu: po 1 dalį debesylo bei arkliarūgštės šaknų ir po 2 dalis ajero bei miškinės sidabražolės šaknų (virinama 15 minučių).
Universalus receptas: sumaišoma 1 dalis linų sėmenų ir po 2 dalis eukalipto lapų, ramunėlių žiedų bei liepžiedžių; 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilama 1 stikline verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama ir 4-5 kartus per dieną skalaujama gerklė. Baigiant skalauti, keletą gurkšnelių antpilo nuryjama. Skalaujama 2 savaites.
Sergant lėtiniu tonzilitu
Sergant lėtinėmis gerklės ligomis, rekomenduojama skalavimams naudoti ramunėlių, medetkų, šalavijų, jonažolių antpilus ir druskos bei sodos tirpalus, kaitaliojant juos kas mėnesį. Ligai paūmėjus, reikia skalauti gerklę karštais antpilais arba tirpalais ir reguliariai daryti inhaliacijas.
Į 1 l vandens įdėti 2-3 neskustas bulves ir emaliuotą indelį su 1 g propolio; vandeniui užvirus, į indą su propoliu įpilti po 1 valgomąjį šaukštą ramunėlių, raudonėlio, šalavijo, čiobrelio, jonažolės, eukalipto mėtos bei melisos (kurių turima po ranka) antpilo ir apgobus galvą rankšluosčiu 10-15 minučių pakvėpuoti iš indo sklindančiais garais. Tokias procedūras reikia daryti 3-4 kartus per dieną.
Gerklei sveika:
– Kasdien pakvėpuoti supjaustyto česnako aromatu.
– Lėtai ir kruopščiai sukramtyti ir nuryti nenuluptą citriną (arba 2 citrinų žieveles) ir maždaug 1 valandą nieko nevalgyti. Procedūrą daryti kas 3 valandas. Beje, citrinas reikia nuplauti su muilu.
– 3 kartus per parą skalauti gerklę ir plauti nosį tirpalu, pagamintu iš 200 ml šilto vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos bei tiek pat sodos ir 1-2 lašų jodo.
– Daryti specialius pratimus, pavyzdžiui, tiesiai laikant galvą, liežuvio galiuku 5-10 minučių kuo stipriau spausti gomurį, o po to atsipalaiduoti; palenkus galvą, smakrą prispausti prie krūtinės, kuo labiau iškišti liežuvį ir 5-10 minučių pabūti tokioje padėtyje.
Joga
Rekomenduojama vadinamoji “liūto poza”. Atsiklaupus, o po to atsisėdus ant kulnų, delnai padedami ant kelių, pirštai išskečiami. Plačiai išplėtus akis, kuo stipriau išsižiojama ir iškišamas liežuvis, stengiantis juo pasiekti smakrą. Tuo pačiu metu kuo stipriau (iki virpulio) įtempiami rankų, kaklo bei veido raumenys ir 10 minučių pabūnama tokioje padėtyje, sutelkus dėmesį į gerklės sritį. Po to atsipalaiduojama.