Taigi rizikos veiksniai yra akivaizdūs. Tačiau ar pakankamai žinome apie šį dažną sveikatos sutrikimą? Jeigu dar neapsisprendėte, ar verta gilintis į šią problemą, sąžiningai atsakykite sau į tokius klausimus: ar jus kankina pilvo srities skausmai (ypač nevalgius)? Ar dažnai (daugiau negu kartą per dieną) graužia rėmuo? Ar darbe dažnai patiriate stresą? Jeigu į visus šiuos klausimus atsakėte teigiamai – būtinai perskaitykite šį straipsnelį.
Kaip atpažinti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligę
Vienas būdingiausių ir svarbiausių šios ligos požymių yra skausmas. Dažniausiai opaligė pasireiškia, kaip maudžiantis skausmas žarnyno srityje. Šį skausmą paprastai sukelia dirginančios opą virškinamosios skrandžio sultys, taip pat maisto poveikis ir pačiai opai, ir skrandžio nervų tinklui. Sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige skausmas yra labai ritmiškas (jo atsiradimo laikas ir ryšys su valgymu), periodiškas (skausmo atsiradimas, paūmėjimai, pradingimas), jam taip pat būdingi sezoniniai paūmėjimai. Būdingas bruožas yra tai, kad sergant opalige skausmas sumažėja arba ir visai dingsta pavalgius ar išgėrus antacidinių (neutralizuojančių agresyvų druskos rūgšties veikimą) preparatų.
Vienas dažniausių ir ankstyviausių skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės simptomų yra rėmuo (atsirūgstama tarsi rūgštimi). Taip pat kaip ir skausmas, rėmuo dažniausiai kamuoja naktį ir esant tuščiam skrandžiui. Sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige apetitas paprastai nesumažėja, o neretai netgi padidėja.
Kodėl susergama opalige?
Palyginti neseniai, prieš 15 metų, įrodyta, jog skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligę sukelia net 80 proc. žmonių skrandyje esanti bakterija Helicobacter pylori. Tačiau toli gražu ne kiekvienas šios bakterijos „nešiotojas” suserga opalige! Vadinasi, ši liga atsiranda ir vystosi veikiant daugeliui faktorių, kurių pagrindiniai – genetinis polinkis ir netinkama mityba. Juos verta panagrinėti išsamiau.
Reikėtų žinoti, kad suvalgius kepto, skrudinto ar aštraus maisto organizme ypač suintensyvėja druskos rūgšties gamyba, ir ilgainiui dėl to išsivysto vadinamosios potencialiai opinės ligos – lėtinis gastritas ir gastroduodenitas. Tenka pripažinti, jog apie tai, ką valgome, žinome toli gražu ne viską. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių sultinio kubeliuose esama skrandžio gleivinę ypač agresyviai žalojančios medžiagos – tartrazininės rūgšties.
Nemažą įtaką skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligei išsivystyti turi ir žalingi įpročiai, kurie ir tiesiogiai, ir netiesiogiai blogina skrandžio gleivinės būklę. Pavyzdžiui, nikotinas stimuliuoja druskos rūgšties gamybą, apsunkina maisto virškinimą, pažeidžia skrandžio sieneles, sutrikdo skrandžio gleivinės bei kasos apsaugos faktorių gamybą. Alkoholis taip pat didina agresyvų virškinamųjų skrandžio sulčių veikimą ir mažina gynybines jo gleivinės savybes. Todėl gastritu ir duodenitu labai dažnai serga mėgstantieji papiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Opos atsivėrimą gali išprovokuoti ir gydytojo nekontroliuojamas kai kurių medikamentų vartojimas.
Nepaisant tokios didelės skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligę sukeliančių priežasčių gausos, dauguma mokslininkų mano, jog pagrindinis mechanizmas, sudarantis prielaidas atsirasti šiai ligai, yra nerviniai-psichiniai veiksniai. Tai neigiami nervų sistemos veiklos pokyčiai bei sutrikimai, kuriuos sukelia pernelyg didelė protinė ar psichologinė įtampa, dažni stresai ir neigiamos emocijos, kurių, deja, tikrai netrūksta šiandienos didmiesčių gyventojų kasdienybėje. Dažnai patiriant stresus sutrinka vegetacinės nervų sistemos veikla ir padidėja vadinamojo klajojančio nervo tonusas. Tai sukelia kai kurių raumenų bei kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka skrandžio gleivinės aprūpinimas krauju ir gleivinę pradeda virškinti skrandžio sultys. Tokią nervų sistemos būklę, be stresų, gali sukelti ir nuolatinis nerimas, depresija, astenija (bendrasis nervų sistemos išsekimas).
Daugelis mokslininkų, tirdami opaligę kaip dažną neigiamų emocijų, kasdienių stresų ir nuolatinių nervų sistemos perkrovų padarinį, stresinėms situacijoms skiria ypatingą dėmesį. Yra netgi terminas „stresinė opaligė”, tai yra ūmi opa, atsivėrusi dėl patiriamų įvairių stresinių situacijų. Specialistams yra žinoma atvejų, kai dėl intensyvaus nepalankių faktorių veikimo virškinamosios sultys tiesiog per keletą valandų suardė skrandžio gleivinę: susidarė dideli opiniai defektai.
Ar įmanoma laiku nustatyti opaligę?
Šiandien diagnozuoti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligę tikrai nėra sudėtinga. Fibrogastroduodenoskopija – visiems pasiekiamas ir labai veiksmingas tyrimo metodas. Į skrandį įleidžiamas specialus lankstus vamzdelis (gastroskopas), ir visas vidinis skrandžio paviršius matyti kaip ant delno. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, Japonijoje, kur fibrogastroduodenoskopiją kiekvienais metais atlieka visi suaugę šalies gyventojai, sergamumas skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige yra mažiausias pasaulyje. Ir nors fibrogastroduodenoskopijos negalima pavadinti labai malonia procedūra, ji yra visiškai neskausminga.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės gydymas
Kai buvo atrasta Helicobacter pylori ir atskleista jos įtaka išsivystyti opaligei, šios ligos gydymas labai palengvėjo. Dabar skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė nebelaikoma negalia, varginančia ligonį iki jo gyvenimo pabaigos. Gydoma kompleksiškai, opa užsitraukia (tai yra užgyja) paprastai per 10 dienų. Norint pasiekti, kad opa visiškai užgytų, ligoniui skiriama gydomuosius preparatus, veikiančius įvairius ligos mechanizmus.
Viena didžiausių klaidų, kurias daro žmonės, vos pajutę nemalonius pojūčius pilvo srityje – savigyda. Iš tiesų kai kada, išgėrus vandenyje ištirpintos sodos, skausmas sumažėja arba visai dingsta, pajuntamas palengvėjimas. Tačiau nemalonius simptomus sukėlęs sutrikimas šitaip nėra pašalinamas, dėl jo požymių slopinimo atsirandančios komplikacijos gali būti labai sunkios. Tik šeimos gydytojo arba specialisto paskirtas kompleksinis gydymo kursas padės veiksmingai atsikratyti šios nemalonios ir skausmingos ligos.