Deja, tokių laimingųjų labai mažai. O daugumą pereinamojo amžiaus moterų vargina padidėjęs dirglumas, miego sutrikimai, galvos svaigimai, karščio samplūdžiai, arterinio spaudimo padidėjimai, nuovargis ir kitokie negalavimai. Ir beveik visos moterys priauga šiek tiek svorio. Beje, tuo periodu riebalai linkę kauptis labiausiai nepageidautinose moterų kūno vietose.
Neretai pradedama pilnėti dar gerokai prieš prasidedant klimaksui – kartais vos perkopus 40 metų slenkstį! Kai kurias moteris didėjantis svoris taip baugina, kad jos imasi net drastiškų liesėjimo būdų, labai kenkiančių jų sveikatai ir moteriškumui.
Moterims derėtų susitaikyti su tuo, kad metams bėgant lemta papilnėti. Tai sąlygoja jų pačių fiziologija. Visiškai nelinkusios pilnėti tik maždaug 1-2 proc. dailiosios lyties atstovių.
Tad apie 40-45-uosius gyvenimo metus pradeda apvalėti net ir iš prigimties liesos moterys. Taip yra todėl, kad silpnėjant kiaušidžių funkcijoms dalį jų pareigų perima riebalinis audinys. Jis imasi gaminti į estrogenus panašius hormonus, reikalingus visam organizmui, ypač odai (kad ji pernelyg greitai nesuvystų), kraujagyslėms ir širdžiai.
Estrogenai dažnai vadinami jaunystės hormonais. Vadinasi, norint išsaugoti jaunatvišką išvaizdą, reikia leisti sau šiek tiek papilnėti.
Tačiau ne visoms moterims tai pavyksta. Vienos visiškai nesirūpina savo išvaizda ir labai nutunka, kitos drastiškai kovoja su riebalais, todėl suserga. Kad taip neatsitiktų, reikia mokėti teisingai įvertinti savo psichologinį tipą ir pakeisti elgseną, kol dar nevėlu.
Svarbiausi psichologiniai 40-mečių moterų tipai: nerimastingoji, panikuotoja, eksperimentuotoja ir nerūpestingoji.
Nerimastingoji
Nerimastingojo tipo atstovė linkusi manyti, kad nuo jos figūros dailumo priklauso aplinkinių pagarba jai. Todėl ji labai stengiasi suliesėti badmiriaudama, ir to visiškai neslepia. Deja, taip besielgiančiai moteriai visada lemta susidurti su viena problema: paskelbusi apie savo liesėjimą, ji dar labiau atkreipia visų dėmesį į savo pilnėjantį kūną ir “atbaido” nuo savęs vyrus, kurie negali pakęsti kalbų apie dietas.
Nerimastingajai derėtų per daug nesukti galvos dėl vieno kito nereikalingo kilogramo ir išmokti šmaikščiai vertinti savo išvaizdą. Na, bent jau dėtis taip vertinančia. Jeigu ši problema labai nervina ir varo į neviltį, galima kartkartėmis laikytis dietos, bet niekam (netgi savo vyrui) to nesakyti ir juolab nedemonstruoti. Pavyzdžiui, vakarieniaujant su vyru, užuot krimtus žalią morką ar obuolį, geriau valgyti tuos pačius patiekalus, tik mažesnėmis porcijomis.
Apskritai galima valgyti ir duoną, ir makaronus, ir košes. Šie produktai nėra tokie pavojingi figūrai, kaip apie juos manoma. Tik geriau rinktis pagamintus ir rupių miltų. Ryte pavalgius košės, neprireikia priešpiečių, per kuriuos paprastai moterys geria kavą, užkąsdamos pyragėliu. Nebūtina prisiverčiant valgyti nemėgstamus patiekalus. Tokie patiekalai ne tik atrodo neskanūs, bet ir nenaudingi, nes organizmas juos priima veikiau kaip vaistą, o ne kaip maistą.
Panikuotoja
Panikuotoja labai bijo nutukti, todėl vos pradėjus kauptis riebalams ima badauti. Tačiau jos pasirinkimas visiškai neteisingas ir neveiksmingas: tokiu būdu prarasti riebalai vėliau sugrįžta su kaupu, nes tokiame amžiuje organizmas ir šiaip jau linkęs juos kaupti, o juo labiau – pajutęs maisto trūkumą. Badauti galima tik pasitarus su gydytoju ir tik ne šiuo amžiaus periodu. Nuo 40-45-ųjų gyvenimo metų badavimas yra sąlyginai pavojingas.
Šio amžiaus moteriai reikia mažiau jaudintis dėl to, kad kūno svoris didėja net saikingai valgant. Jai derėtų guostis mintimi, kad tai natūralus, bet laikinas reiškinys: nurimus pereinamojo amžiaus hormonų audrai, suliesėti bus daug paprasčiau. Kad per tą laiką labai nenutuktų, ji gali apriboti savo mitybos racioną iki 1200-1500 kcal per dieną.
Nereikia beviltiškai krimstis, kad nebepavyksta įsisprausti į staiga “susiaurėjusius” drabužius. Reikia susitaikyti su moters fiziologijos sąlygojamais kūno pokyčiais. O tokiais atvejais, kai būtina arba labai norisi atrodyti itin dailiai, verčiau panaudoti koreguojamuosius apatinius – korsetą ar juostą, o ne rengtis ankštais, apkūnumą paryškinančiais drabužiais.
Eksperimentuotoja
Eksperimentuotoja irgi nelinkusi aklai paklusti fiziologijai, bet ji nebadauja, o pasikliauja įvairiausiomis madingomis dietomis ir “stebuklingomis” tabletėmis. Deja, net ir vartojant specialias medžiagas jai nepavyksta pasiekti norimų rezultatų. Negana to, skrandį užpildančios sėlenos ar celiuliozė išstumia iš organizmo naudingas medžiagas ir mineralus, o “greitai liesinančios tabletės” dar labiau sutrikdo hormonų pusiausvyrą ir pakenkia kepenims.
Šiuo periodu netinkama ir populiarioji “dieta be cholesterolio”, nes ji gali priartinti klimaksą. Mat cholesterolis reikalingas steroidinių, tarp jų ir lytinių, hormonų gamybai. Tam tikrą jo dalį organizmas gauna su maistu, o likusią – sintezuoja pats. Jeigu jo nuolatos stinga, susilpnėja moters lytinis potraukis ir išnyksta menstruacijos.
Dieta, reikalaujanti atsisakyti lengvai pasisavinamų angliavandenių, skirta ne tokio amžiaus moterims. Sulaukus 40-ies, neverta širdį ir inkstus pernelyg varginti baltymingu maistu. Juo labiau negalima tokios dietos derinti su bedruske dieta: organizmui praradus per daug skysčių, susiraukšlėtų oda ir suglebtų krūtys.
40-metei nerekomenduojama net laikinai pasninkauti, nes dėl nuolatinio alkio gali pasireikšti nuovargis ir padidėti nervingumas. Artėjant klimaksui, moters charakteris anaiptol negerėja, o minėti veiksniai gali dar labiau jam pakenkti.
Eksperimentuoti linkusiai moteriai derėtų pasitenkinti viena iškrovos diena per savaitę, mažiau smaližiauti ir apriboti suvartojamų “cholesterolinių” produktų kiekį. Ypač nepageidautini riebūs saldumynai.
Vietoje riebios mėsos geriau valgyti žuvies: silkės, skumbrės, lašišos, tuno. Žuvyje nėra hormonų, užtat yra omega-3 tipo rūgščių, neapsakomai svarbių senstančiam organizmui.
Šio tipo moteriai dera žinoti, kad apetitą mažinantys preparatai vartotini tik pradėjus keisti mitybos įpročius. O pavykus juos pakeisti, reikia tokių priemonių atsisakyti.
Nerūpestingoji
Šio tipo moteris nesuka galvos dėl savo išvaizdos ir valgo ką panorėjusi. Galbūt tai padeda jai išsaugoti gerą nuotaiką ir optimizmą, bet gali negrįžtamai pakenkti figūrai ir sveikatai.
Kol dar nevėlu, jai derėtų sumažinti maisto porcijas bei jų kaloringumą ir pradėti dažniau svertis. Jeigu kūno svoris vis tiek be paliovos didėja, reikia padidinti ir fizinį krūvį. Tačiau pradėjus mankštintis reikia tai daryti reguliariai, nes svoris pradėtų didėti dar sparčiau. Tad nujaučiant, kad gali neužtekti valios, geriau nė nepradėti. Tokiu atveju užtenka kasdien pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiu.
Nereikėtų pernelyg padidinti fizinį krūvį ir sumažinti maisto porcijas bei kaloringumą, nes tai gali atsiliepti sveikatai. Jei dėl pablogėjusios sveikatos nebebūtų galima treniruotis, kūno svoris pradėtų augti kaip “ant mielių”. Todėl viską reikia daryti saikingai, kad praėjus kritiniam periodui būtų galima džiaugtis gyvenimu nekamuojamai ligų ir nutukimo.
Savo išvaizda ir sveikata besirūpinanti 40-metė, turėtų: visada sočiai papusryčiauti; liautis smaližiauti ir be paliovos ką nors kramsnoti; kasdien bent pusę valandos pavaikštinėti; kas savaitę daryti po vieną iškrovos dieną; vengti kalorijų pertekliaus; suvartojus per daug kalorijų, energingai pavaikščioti ar padirbėti fizinį darbą.
Pavyzdžiui, pavaikščiojus 30 minučių, sudega 200 kcal. Jeigu tai daroma kasdien, per metus prarandama iki 4,5 kg svorio.