Gyvūnų baimės jausmas gali virsti fobija, jei vaikas gyvena kaime ir bijo išeiti į kiemą, nes aplink bėgioja daug šunų. Tačiau jei vaikas gyvena mieste, kur šunys vedžiojami už pavadėlio, jam tokia fobija neišsivystys.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį
Fobijos ne visuomet išsivysto dėl neigiamos patirties. Daugelis bijo gyvačių, nors nėra gyvenime jų sutikę. Bijoti galima pradėti stebint kitų baimes, sužinojus apie pavojingas situacijas iš knygų ar televizijos laidų.
Daugelis vaikų baimių nesmarkios ir greitai praeina. Vaikai paprastai patiki, kad nors vabzdys atrodo nemalonus, bet jiems neįkąs.
Kai stengiatės išvengti vaiko susitikimo su baimės objektu (pavyzdžiui, su šunimi) ar bauginančia situacija (voras – jo kambaryje), jūs baimę tik didinate. Vaikas pradeda tikėti, kad baimės galima atsikratyti tik taip.
Vaikas įveikia baimę suvokęs, kad nėra taip baisu, kaip atrodo (pavyzdžiui, šunys gali būti ir draugiški), ir supranta, kad nevengdamas situacijos savo nepasitikėjimą jis gali įveikti.
Nepamirškite vaikus mokyti atsargumo: “Niekada neik prie šuns energingais žingsniais” ir pan.
Kaip reikėtų kalbėti
Paklauskite vaiko, ko jis labiausiai bijo, ir jį nuraminkite. “Tu bijai, kad tas šuo tau įkąs. Bet jis labai draugiškas ir džiaugiasi tave pamatęs, todėl šokinėja. Tai, kad tu bijai, visai nereiškia, kad jis tau įkąs”. “Kai aš buvau mažas, bijojau, kad ant manęs nutūps šikšnosparnis. Bet to neįvyko nė karto, ir aš nustojau bijoti.”
Mokykite vaiką savo pavyzdžiu: “Matai, aš leidžiu vorui vaikščioti savo ranka. Jis tik kutena”.
“Tu gali stebėti pro langą, kaip aš žaisiu su šunimi. Paskui galėsi prieiti arčiau.”
Kaip nereikėtų kalbėti
“Baik! Juk niekas, išskyrus tave, nebijo!” Taip rizikuojate, kad vaikas bijos dar labiau.
“Tu darei tai vakar, tai kodėl nebegali padaryti šiandien?” Didžiausios baimės neįveikiamos per parą. Tam prireikia daugiau laiko.
“Elgiesi kaip mažas vaikas”. Žeminimas nepadės. Tai vaiką tik įžeidžia.
“Jei taip bijai šunų, bandyk jų išvengti”. Patarimas netinkamas. Vaikas vis tiek bijos.