Jei keliaujate su vaikais

15929

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Liga kelionėje – nemenkas išbandymas ir pačiam vaikui, ir jo tėveliams. Bet teisingai elgdamiesi tėveliai gali sėkmingai baigti kelionę ir apsaugoti mažylį nuo komplikacijų.
Jei vaikas smarkiai karščiuoja, reikia duoti jam reikiamą dozę (pagal amžių) paracetamolio, kuris ne tik mažina kūno temperatūrą, bet ir suaktyvina imuninės sistemos veiklą bei malšina alergines reakcijas (niežulį, išbėrimus, tinimus), būdingas daugeliui infekcinių ligų. Jei vaikui ne tik pakilo kūno temperatūra, bet ir pasunkėjo kvėpavimas, padažnėjo širdies plakimas (tachikardija), jei jį kamuoja troškulys, kelionę reikia atidėti ir kreiptis į medikus.

„Mano dukrelei važiuojant automobiliu paprastai savijauta nepablogėja. Bet pastarąjį kartą kelionėje ji karščiavo, skundėsi, kad svaigsta galva, ir vėmė. Ar tai galėjo būti supimo ligos simptomai?”
Veikiausiai mergaitė kelionėje negalavo ne dėl supimo, o dėl kitokios ligos, kuri pasireiškė karščiavimu. Padidėjus kūno temperatūrai vaikams neretai užgula nosį, todėl jų vestibulinis aparatas jautriau reaguoja į atmosferos slėgimą, supimą ir sukamuosius judesius. Jeigu vaikas kelionėje suserga infekcine liga, ima karščiuoti, į nosytę reikia įlašinti arba sušvirkšti kraujagysles plečiančių vaistų. Galima sugirdyti ir tabletę, gelbstinčią nuo supimo ligos. Jeigu šie vaistai savijautos nepagerina, o ypač jeigu ji nepradeda gerėti ir grįžus namo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Mano mama, siekdama apsaugoti anūkėlę nuo supimo ligos, pataria prieš kelionę ją kuo sočiau pamaitinti. Tačiau ši, lyg tyčia, prieš kelionę visiškai nenori valgyti, o važiuojant negaluoja. Ar privalgiusi ji jaustųsi geriau?”
Jeigu vaiką kamuoja supimo ligą, nepatartina prieš kelionę jį gausiai maitinti. Tačiau ir visiškai nevalgiusio nederėtų vežti. Geriausia įkabėti jį pavalgyti lengvai virškinamo maisto, kuris neapsunkina skrandžio ir paprastai lemia geresnę savijautą.

„Sakoma, kad sergančiam vaikui reikia duoti kuo daugiau skysčių. Ar šios taisyklės reikėtų laikytis ir kelionėje susirgus vaikui?”
Svarbu žinoti, kokia liga vaikas serga. Infekcijos kamuojamam ir karščiuojančiam vaikui būtina kuo daugiau gerti. Bet jeigu vaikas skundžiasi pilvo skausmais ir vemia, reikia elgtis labai atsargiai. Jeigu mažylis apsinuodijo ar užsikrėtė salmonelioze, skysčiai jam labai praverstų, bet jeigu jam užsisuko žarna arba išsivystė apendicitas, tai jie gali pakenkti. Nežinant, kokia liga kamuoja vaiką, jo troškulį galima malšinti kas valandą duodant po 6 valgomuosius šaukštus vandens. Be abejo, reikia stengtis kuo greičiau jį nugabenti pas gydytoją. Jei mažylis vemia, reikia surinkti šiek tiek vėmalų į plastikinį maišelį, kad medikams pavyktų greičiau diagnozuoti ligą ir pradėti jos gydymą.

„Girdėjau, kad poilsiaujant svečiose šalyse vaikams dažniau išsivysto alerginės reakcijos. Ką reikėtų daryti kelionėje pasireiškus alergijai?”
Alergiškiems vaikams nerekomenduotina poilsiauti kitokio klimato juostoje. Ketinant keliauti į tokią šalį su vaiku, derėtų pirmiausiai pasikonsultuoti su alergologu, kuris gali rekomenduoti tinkamiausių vaistų nuo alerginių reakcijų. Apskritai kelionėje visuomet praverstų po ranka turėti antihistamininių preparatų, kurie galėtų padėti vystantis alerginei reakcijai.