Tikimės, kad ypatingais pasimatymais įvyks kažkas nepaprasto, bet galiausiai beveik nieko neįvyksta. Įprastomis dienomis gyvenimas pasisuka posūkiais. Taip atsitiko su DANA.
„Tai buvo įprasta popietė“, – radijo laidų vedėjui Jaime Cantizano sako Valensijos mergina. Tai reiškia spalio 29 d. popietę, kai DANA pateko į Viduržemio jūros pakrantę su pražūtingomis pasekmėmis. Mergina pasakoja, kad kaip ir bet kurią kitą dieną dirbo savo darbą prekybos centre, o išėjusi pamatė, kad pasaulis sugriuvo.
Klausausi jo važiuodama namo iš savo darbo, kiek daugiau nei 350 kilometrų nuo jos buvimo vietos. Jos pasakojimas man primena Joan Didion Magiško mąstymo metai: Rašytoja pasakoja, kad vieną dieną ji atsisėdo vakarieniauti su savo vyru ir jis parkrito, ištiko širdies smūgis.
Gyvenimas greitai keičiasi.
Gyvenimas pasikeičia akimirksniu.
Sėdi vakarienės ir gyvenimas, kurį žinai, baigėsi.
Visi tikimės, kad ypatingomis datomis (gimtadieniais, jubiliejais, Naujųjų metų išvakarėse…) įvyks kažkas nepaprasto, bet galiausiai nieko ypatingo neįvyksta beveik niekada. Tai įprastomis dienomis, įprastomis popietėmis, kai tikrovė pasisuka. Į gerą ir į blogą.
Kitoje knygoje, tylos biografija, Pablo d'Orsas radikaliai gina įprastas aplinkybes, kuriose nėra nė trupučio to, ką mes dažnai laikome būtinomis visavertiško egzistavimo sudedamosiomis dalimis:
Šiandien žinau, kad patartina liautis patirti, kad ir kokia ji būtų, ir apsiriboti gyvenimu: leisti gyvenimui pasireikšti tokiam, koks jis yra, o ne užpildyti jo kelionių ar skaitymų, santykių ar aistrų, šou, pramogų gudrybėmis. , ieškojimai… Visi mūsų išgyvenimai linkę konkuruoti su gyvenimu ir beveik visada sugeba jį išstumti ar net panaikinti. Tikras gyvenimas yra už to, ką vadiname gyvenimu.
Diktorė atsisveikina su valensiete tik tada, kai atvykstu į savo tikslą.
Išjungiu radiją, išlipu iš mašinos, įeinu į prieangį, užlipu laiptais, pasuku raktelį, įeinu į namus. Mano vyras manęs klausia: „Kaip tu laikaisi? Atsakau, kad naujienų nėra, nelabai turiu ką pasakyti, kad kaip tik buvo įprasta popietė.
Ir tada man tai iškyla kaip mažai aš dažniausiai vertinu tokio tipo popietes.